Retas failas reikšmingus duomenis išsaugo tik kompiuterio standžiajame diske, kad būtų taupoma vieta. Šis metodas gali būti naudingas, kai failuose yra dideli nulinių duomenų blokai, vaizduojami nuliais. Užuot įrašius šiuos blokus, sistema jų nepaiso, suglaudindama visą saugyklos vietą, kad sistemoje būtų daugiau vietos. Kai failas pasiekiamas, nukopijuotas arba modifikuojamas, jį galima išplėsti įtraukiant šiuos duomenis. Daugybė failų sistemų palaiko tokio tipo duomenų saugojimą.
Įprasto failo kūrimo metu kompiuteris failui priskiria saugojimo blokus, kuriuose yra ne tik reikšmingi duomenys, bet ir nulinė informacija. Tai gali užimti daug vietos, priklausomai nuo failo tipo. Naudojant nedidelį failą, kompiuteris išsaugo metaduomenis apie nulinę informaciją, bet ne pačią nulinę informaciją. Dėl to bendras failas yra daug mažesnis, nes jame yra tik esminės informacijos blokai, be jokių nulinių blokų.
Sistema naudoja metaduomenis kaip momentinę medžiagos nuotrauką, kad vėliau būtų galima atkurti. Vartotojai gali pasiekti nedidelį failą, norėdami pakeisti turinį, jį kopijuoti, perkelti ir atlikti kitus veiksmus. Viena atsargumo priemonių, susijusių su retu failu, yra ta, kad kai jis pasiekiamas, jis gali išsiplėsti. Esant tokiai situacijai kaip failo kopijavimas, po išplėtimo jis gali būti per didelis laikmenai, o tokiu atveju jis gali grąžinti klaidas.
Galimos kai kurios priemonės, leidžiančios išlaikyti nedidelę failų struktūrą ir išlaikyti mažus failus. Jie gali būti naudojami darbui failų sistemoje, kuri naudoja šį saugojimo būdą. Suspaudimo palaikymas taip pat gali padėti apriboti vietos diske naudojimą, kad sistema veiktų sklandžiai ir tinkamai. Kadangi diske užimama vis daugiau vietos, sistema gali turėti problemų efektyviai funkcionuojant, o vartotojai gali susidurti su daugiau klaidų ir kitų problemų.
Daugybė sistemų ir programavimo kalbų leidžia kurti negausius failus. Sprendžiant, ar jį įdiegti, galima atsižvelgti į formato trūkumus, nes programuotojai ir vartotojai turi įsitikinti, ar jis tinkamas. Tais atvejais, kai taip nėra, įrankiai, pvz., nenaudojamų failų archyvavimas arba kiti glaudinimo metodai, gali būti vertinami kaip parinktys, leidžiančios užtikrinti sklandų sistemos veikimą išsaugant vartotojui reikalingą informaciją. Kai sistemoje naudojami negausūs failai, svarbu išsaugoti proceso dokumentaciją, kuri bus prieinama iškilus problemai.