Interneto lizdas yra terminas, naudojamas nustatyti ryšio tašką, kurį bet kuri kompiuterio programinė įranga gali naudoti duomenims perduoti internetu. Jie nėra fizinė konstrukcija, kaip sieninis elektros lizdas, o kompiuterio programinės įrangos koncepcija. Naudojant tokį lizdą, bet kokie reikalingi duomenys gali keliauti pirmyn ir atgal iš programos, veikiančios viename kompiuteryje, į programą, veikiančią kitame; daugeliu atvejų tai yra į klientą ir serverį ir iš jo. Šis terminas taip pat vartojamas kalbant apie taikomųjų programų sąsają (API), kurią kompiuterių programuotojai gali naudoti kurdami tokias tinklo programas, galinčias siųsti ir priimti duomenis internetu.
Lizdai veikia viršutiniuose interneto protokolo (IP) kamino sluoksniuose, vadinamuose transportavimo sluoksniu, kur duomenys iš programos perduodami į tinklą per operacinę sistemą. Kai kompiuterio programa nori siųsti ir gauti duomenis iš tinklo ryšio, ji prašo operacinės sistemos atidaryti interneto lizdą. Lizdas yra nustatytas, sudarytas iš protokolo informacijos, pvz., vartotojo datagramos protokolo (UDP) arba perdavimo valdymo protokolo (TCP), taip pat abiejų kompiuterių siuntimo ir priėmimo adresų bei ryšio IP prievado numerio. Taip pat galima sukurti interneto lizdą, kuris apeina operacinę sistemą ir siunčia neapdorotus paketus, prieš tai neleidžiant kompiuterio operacinei sistemai apdoroti papildomos lizdo informacijos.
Kaip dažniausiai naudojama interneto serveryje, serverio programinė įranga paleidžiama ir atidaromas klausymosi lizdas. Kai serveris gauna duomenų užklausą, jis sukuria unikalų lizdą užklausančiam klientui, kurį vėliau naudoja bet kokiems prašomiems duomenims perduoti. Tokio tipo ryšiai taip pat vadinami seansu, nes serveris uždaro lizdą, kai klientas baigia. Tokiu būdu serveris gali sukurti bet kokį skaičių lizdų vienu metu su kitais klientais, kurių kiekvienas turi savo unikalų identifikatorių, ir pateikti duomenis, kurie yra unikalūs kiekvienam klientui.
Taigi yra trys bendrieji interneto lizdų tipai. Vienas iš tokių tipų yra datagramos lizdas. Tai yra greitas lizdo ryšys, kuriam nereikia papildomo ryšio, kad būtų sukurtas specialus ryšys prieš siunčiant duomenų paketus. Dėl šios priežasties jie dažnai vadinami belaidžiais lizdais ir kaip perdavimo protokolą naudoja UDP. Jie yra kažkas panašaus į „padegimo ir pamiršimo“ metodą, nes nėra paketų sekos tikrinimo ar klaidų taisymo.
Tačiau į ryšį orientuoti lizdai, vadinami srauto lizdais, atlieka kelis papildomus veiksmus, kad užmegztų ryšio ryšį tarp kliento ir serverio. Jie naudoja TCP arba kitą protokolą, žinomą kaip srauto valdymo perdavimo protokolas (SCTP). Šio tipo interneto lizdai yra patikimesni ir turi priemones, skirtas spręsti klaidas, pvz., trūkstamus paketus.
Kitas unikalus interneto lizdo tipas pirmiausia naudojamas kompiuterių tinklo maršrutizavimui. Šio tipo lizdas praleidžia IP dėklo transportavimo sluoksnį, o perduoda paketą iš tinklo tiesiai į programą, o lizdo informacija vis dar nepažeista. Tokie neapdoroti lizdai leidžia daug greičiau pristatyti paketus į programą, nes kompiuterio operacinė sistema pirmiausia nesusitvarko su paketais. Interneto valdymo pranešimų protokolas (ICMP) naudoja tokius neapdorotus lizdus, kai vienas kompiuteris tiesiog nori „ping“ kitam.