Informacinį modelį naudoja programinės įrangos inžinieriai ir svetainių dizaineriai, kad sukurtų efektyvią platformą, kurią būtų lengva naudoti ir naršyti. Jei inžinieriui ar dizaineriui nepavyksta sukurti informacinio modelio arba jis sukuria prastą, daugelis vartotojų pastebės, kad svetainėje ar programoje trūksta intuityvių funkcijų, o naršymas gali būti netvarkingas, todėl vartotojai gali nusivilti. Dauguma šių modelių yra sukurti pagal hierarchiją, kai pagrindinis domenas yra viršuje, o gilesni domenai – apačioje. Inžinieriai turi planuoti, ko vartotojas nori iš programos ar svetainės, kad ji būtų veiksminga.
Programinės įrangos inžinieriai ir svetainių dizaineriai gali pradėti nuo nulio ir sukurti programą ar svetainę be jokio plano ar modelio. Tačiau šis metodas gali sukelti klaidų tiek kuriant, tiek naudojant galutinį produktą. Paprastai, jei prieš kuriant produktą nenaudojamas joks informacinis modelis, bus sunku naudotis svetaine ar programa; bus sunku eiti pirmyn ir atgal tarp puslapių, vartotojai bus nusivylę radę informaciją, prastai sutvarkyti įrankiai ar duomenys. Dėl šių priežasčių rekomenduojama prieš statybą sukurti informacinį modelį.
Informacinis modelis sukurtas pagal hierarchinę schemą, o modelio sudėtingumas priklauso nuo produkto ir nuo to, kiek funkcijų programuotojas prideda. Modelio viršuje yra pagrindinis domenas, iš kurio bus susietos kitos funkcijos ir skyriai. Svetainių ir programų informaciniai modeliai labai skiriasi dėl skirtingų aspektų.
Naudojant svetainės informacinį modelį, atvaizduojami skirtingi puslapiai ir temos. Modelio viršuje būtų pagrindinis puslapis, o kiti puslapiai būtų žemesnio lygio. Diagrama parodytų, kaip kiekvienas puslapis sąveikauja, o kiekvieno puslapio funkcijos, pvz., straipsniai ir kategorijos, taip pat būtų įtrauktos į modelį. Prie modelio būtų pridėtos funkcijos, kurios būtų kiekviename puslapyje, pvz., naršymo juosta arba paieškos funkcija.
Programos modelyje taip pat būtų modelio puslapiai ir skyriai, tačiau taip pat reikėtų pridėti kitų aspektų. Daugumoje programų yra daug kintamųjų ir lentelių pavadinimų, todėl šiuos veiksnius reikia susieti, kad būtų užtikrinta teisinga kiekvieno veiksnio rašyba ir jokie veiksniai netyčia nesutampa. Tai taip pat padės programuotojui suprasti, kaip kiekviena programos dalis sąveikauja su kitomis.