Dvejetainis kodas gali būti būdas supaprastinti informacijos pateikimą. Dvejetainiame kode yra tik du skaitmenys: vienas ir nulis. Įprastuose dvejetainiuose koduose raidėms, skaičiams ar kitoms sąvokoms pavaizduoti bus naudojamos vienetų ir nulių eilutės. Pavyzdys yra Amerikos standartinio informacijos mainų kodo (ASCII) dvejetainiai atvaizdai, kur kiekviena aštuonių simbolių eilutė gali pavaizduoti bet kurį iš 256 skirtingų variantų. Dvejetainiai kodai dažnai naudojami kompiuterijoje ir kitoje elektronikoje, nors per visą žmonijos istoriją jie taip pat buvo kitokiomis formomis.
Kad dvejetainis kodas atvaizduotų tekstą, kompiuterio procesoriaus instrukcijas ar kitą informaciją, jis turi būti suskirstytas į atskiras eilutes. Jie dažnai vadinami bitų eilutėmis ir gali būti fiksuoto arba dinaminio ilgio. Šiame kontekste bitas nurodo kiekvieną dvejetainį skaitmenį, todėl aštuonių simbolių dvejetainio kodo eilutėje būtų aštuoni informacijos bitai. Naudojant skirtingas simbolių koduotes ar rinkinius, tokias bitų eilutes galima paversti daugeliu skirtingų dalykų.
Kompiuteriai ir kita elektronika naudoja vadinamąsias „flip flop“ grandines, kad pateiktų informaciją dvejetainiu kodu. Šių grandinių konstrukcija gali skirtis, nors paprastai jos turi būti dviejose atskirose būsenose. Skaičiuojant flip flop grandinė paprastai reiškia vieną su teigiama įtampa ir nulį be įtampos. Ankstyvieji šio dizaino pavyzdžiai apėmė didelių gabaritų vakuuminių vamzdžių naudojimą, o vėliau – proveržius, vedančius į tokius elementus kaip tranzistoriai ir mikroschemos. Komponentai, tokie kaip dinaminė laisvosios kreipties atmintis (DRAM), gali naudoti flip flop grandines dvejetainiams kodams saugoti.
Sudėtingos duomenų formos taip pat gali būti saugomos dvejetainiame kode, dažnai atskirose aštuonių bitų eilutėse. Dvejetainis failas gali būti bet koks – nuo paprasto teksto dokumento iki vykdomosios programos, o jame esantys duomenys bus vaizduojami tais pačiais vienetais ir nuliais kaip ir bet kuris dvejetainis kodas. Kadangi dvejetainiame faile gali būti vaizdų, garsų ar beveik bet kokios kitos informacijos, paprastai juose yra antraštė, kurią kompiuteris gali naudoti identifikavimo tikslais.
Dvejetainiai kodai buvo naudojami daug ilgiau nei šiuolaikiniai kompiuteriai, o pavyzdžių, kai duomenys pateikiami dviem atskiromis būsenomis, randama per didžiąją žmonijos istorijos dalį. Senovinėje feng shui koncepcijoje naudojami keli dvejetainiai yao simbolių rinkiniai, kurių kiekvienas reiškia yin arba yang. Nigerijos gentis taip pat naudojo dvejetainį apskritimo arba dviejų linijų rinkinį, kad pateiktų informaciją tūkstančius metų. Kita dvejetainio kodo forma, nesusijusi su skaičiavimu, yra Brailio raštas, kuriame naudojamos šešių taškų grupės raidėms arba skaičiams pavaizduoti. Kiekvienas taškas gali egzistuoti vienoje iš dviejų būsenų, pakeltų arba plokščių, kad juos galėtų perskaityti aklieji.