Shareware yra programinė įranga, kurią galima lengvai atsisiųsti internetu, kad būtų galima nemokamai išbandyti. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, vartotojas įsipareigoja pagal elektroninę vartotojo licencijos sutartį (EULA) arba pašalinti programinę įrangą, arba sumokėti už tolesnį jos naudojimą.
Bendrosios programinės įrangos bandomasis laikotarpis svyruoja nuo kelių dienų iki mėnesio, kaip nurodyta EULA. Kai kurios programinės įrangos, įskaitant daugybę žaidimų programų, bandomasis laikotarpis yra pagrįstas programos atidarymų skaičiumi, o ne dienų skaičiumi, kiek ji buvo įdiegta kompiuteryje. Pavyzdžiui, jei dalijimosi programoje yra vertinimo schema, leidžianti naudoti 30 kartų, programa veiks tol, kol bus vykdoma 30 kartų. Vienam asmeniui tai gali užtrukti keletą mėnesių, o kitas gali išbandyti programą 30 kartų per kelias dienas.
Kai kurios dalijimosi programos turi integruotus mechanizmus, skirtus apsaugoti autoriaus teises pasibaigus bandomajam laikotarpiui. Šiuo metu, kai vartotojas atidaro programą, pasirodys klaidos laukelis arba iššokantis langas, informuojantis vartotoją, kad bandomasis laikotarpis baigėsi. Iššokančiajame lange gali būti paprašyta įvesti registracijos raktą, kuris paprastai pateikiamas atliekant mokėjimą. Paspaudę nuorodą į svetainę, galite atlikti mokėjimą ir gauti registracijos raktą arba serijos numerį.
Kitos bendro naudojimo programinės įrangos formos naudoja „sugadintas“ įvertinimo kopijas. Šios programos sukurtos tam, kad vartotojas gerai suprastų, ką daro programinė įranga, neatrakinant visos programos. Kai kuri scenarijaus rašymo programinė įranga neleis vartotojui išsaugoti daugiau nei kelių scenarijaus puslapių, pavyzdžiui, nenusipirkus paketo. Kitų tipų bendro naudojimo programinė įranga gali neleisti vartotojams išsaugoti, spausdinti ar eksportuoti darbų. Sugadinta dalijimosi programinė įranga nėra tokia populiari kaip visiškai veikianti bendrinimo programinė įranga, nes vartotojai linkę visapusiškai išbandyti programinę įrangą prieš nuspręsdami, ar verta ją įsigyti.
Kai vartotojas įsigyja bendrinamą programinę įrangą, licencija tinka dabartinei programos versijai. EULA bus nurodyta, ar pirkimas taip pat apima vėlesnes versijas. Praėjusiais dešimtmečiais pirkinys buvo naudingas visam gaminio gyvavimo laikui, todėl vartotojas galėjo neribotą laiką nemokamai atnaujinti. Dabar taip nėra dažnai, nes autoriaus darbas siekiant tobulinti programinę įrangą, suderinant ją su besikeičiančiomis operacinėmis sistemomis ir standartais, užima daug laiko.
Įsigyta licencija paprastai apima papildomos programos versijos, o pakeitus, pavyzdžiui, iš 5.x versijos į 6.0, reikės įsigyti naują. Paprastai taip yra todėl, kad papildomos versijos yra pradinio kodo patobulinimai, o versijos numerio pakeitimas į kitą didžiausią sveikąjį skaičių rodo reikšmingą kodo pertvarkymą. Autoriai mano, kad tai „nauja programa“.
Bendroji programinė įranga skiriasi nuo nemokamos programinės įrangos tuo, kad vartotojas sutinka pašalinti arba sumokėti už bendrinamą programinę įrangą tam tikru momentu. Nemokama programinė įranga nereikalauja mokėjimo. Adware nereikalauja mokėjimo, tačiau jai reikalinga programinės įrangos sąsaja, kad būtų galima talpinti reklamas. Programinė įranga, kuri siunčia atgal informaciją apie vartotoją autoriui (-ams), vadinama šnipinėjimo programa. Šnipinėjimo ir reklaminės programos paprastai yra nepopuliarios programinės įrangos formos. Dalijamojoje programoje neturi būti reklamų ar šnipinėjimo programų.