Yra keletas kompiuterių privatumo programinės įrangos tipų, kurių dauguma sukurta tam, kad interneto serveriai ar virusai negalėtų sekti informacijos apie vartotoją prisijungus. Įprasta programinės įrangos kategorija, žinoma kaip anoniminė naršymo programinė įranga, slepia tikrąjį kompiuterio adresą ir kitą informaciją apie vartotoją ir naudojamą kompiuterį. Kitas yra žinomas kaip interneto protokolo (IP) blokatorius, leidžiantis nepaisyti konkrečių svetainių ar adresų, kad iš jo nebūtų galima siųsti ar gauti informacijos. Šifravimo programinė įranga gali apsaugoti failų ar interneto pranešimų turinį, todėl bet kas, perimantis pranešimą, negalės jo iššifruoti. Galiausiai, yra programinė įranga, skirta pašalinti iš kompiuterio informaciją, kuri gali atskleisti asmeninę informaciją, naršymo įpročius ar slaptažodžius, jei kietasis diskas būtų pažeistas.
Anoniminis naršymas pasiekiamas naudojant kompiuterio privatumo programinę įrangą, kuri naudoja tarpinius serverius ir kitus metodus, kad iš tikrųjų paslėptų tikrąją vartotojo tapatybę ir paslėptų kompiuterio vietą bei IP adresą. Tai gali padėti išvengti sekimo slapukų, virusų ir kenkėjiškos programinės įrangos nukreipimo į vartotoją dėl duomenų vagystės ar informacijos rinkimo. Tai taip pat gali užkirsti kelią atakoms prieš kompiuterį ar tinklą. Galima problema naudojant anoniminę naršymo programinę įrangą yra ta, kad kai kurios svetainės, ypač el. prekybos svetainės ir svetainės, kurioms reikalingas konkretus vartotojo prisijungimas, gali blokuoti prieigą vartotojams, neturintiems galiojančio, ne tarpinio serverio IP adreso.
IP blokavimo programinė įranga suteikia galimybę apibrėžti konkrečią svetainę ar svetainių seką, kad informacija nebūtų gaunama arba neperduota tarp jos ir vartotojo kompiuterio. Naudojant IP blokuojančią kompiuterio privatumo programinę įrangą, svetainės, kurios naudojamos informacijai iš vartotojo surinkti, gali būti užblokuotos, o didesnė svetainė vis tiek gali tinkamai veikti. Tokios programos, kaip interneto naršyklių reklamos blokatoriai, kartais naudoja tokio tipo apsaugą.
Kompiuterių privatumo programinė įranga, kuri atlieka šifravimą, yra sudėtingesnė nei kitų tipų, nes ją reikia įdiegti daugiau nei vienam vartotojui. Ši programinė įranga ims teksto, failų ar vaizdų blokus ir naudos stiprius šifravimo algoritmus, kad supainiotų duomenis, todėl jų nebus įmanoma nuskaityti be slaptažodžio ar šifravimo rakto. Taip išlaikomas privatumas, nes užkertamas kelias kenkėjiškiems įsilaužėliams tarp šaltinio ir paskirties vietos priežastiniu būdu perskaityti el. laiškus, einančius per nesaugius serverius.
Kai kurios kompiuterių privatumo programinės įrangos yra integruotos tiesiai į žiniatinklio naršykles ir operacines sistemas, taip pat yra prieinamos kaip atskiros programos. Tai yra tipas, kuris gali ištrinti naršymo internete įpročių įrodymus, informaciją ir slaptažodžius iš vietinio standžiojo disko. Šią informaciją, net jei vartotojas konkrečiai neišsaugoma, galima rasti sistemos ar naršyklės talpykloje arba iš svetainių atsisiųstuose slapukuose. Reguliarus šios informacijos trynimas gali padėti išlaikyti švarią sistemą, apsaugančią vartotojo privatumą.
Galiausiai, paskutinė kompiuterių privatumo programinės įrangos gynybos linija yra virusų ir kenkėjiškų programų skaitytuvai. Tai programos, kurios gali pereiti visus kompiuterinės sistemos failus, surasti ir pašalinti kenkėjiškas programas, kurios gali daryti bet ką – nuo klavišų paspaudimų registravimo iki žiniatinklio paieškų peradresavimo. Nors kasdien sukuriami nauji kompiuteriniai virusai, daugelis senesnių virusų vis dar aktyvūs žiniatinklyje ir kartais gali būti paslėpti atsisiunčiant kitaip.