Kodekas reiškia „Coder-Decoder“ (kai kurie sako, kad „Compressor-Decompressor“) ir yra naudojamas apibūdinti viską, kas paverčia duomenis kita saugojimo ar perdavimo forma, o tada pakeičia juos atgal, kad būtų galima naudoti.
Tradiciniame transliavime kodekas yra fizinis įrenginys, kuris analoginius vaizdo ir garso duomenis paverčia skaitmenine forma, kad būtų išsiųstas oru. Jis taip pat gali paversti gautą skaitmeninę informaciją atgal į analoginį formatą.
Kompiuteriuose kodekas naudojamas kaip būdas suglaudinti vaizdo įrašus, vaizdus ir garsą iki lengviau valdomo dydžio. Dauguma naudoja nuostolingą suspaudimo metodą, tačiau kai kurie yra be nuostolių. Be nuostolių kodekai, tokie kaip MSU arba Huffyuv, tiksliai atkuria originalų vaizdo įrašą, o jei vaizdo įrašas užkoduotas iš naujo, jis neprarandamas. Dažniau naudojami nuostolingi kodekai praranda įvairaus laipsnio informaciją, tačiau gali sutaupyti daug vietos.
Prarastingas kodekas gali būti transformuojantis, nuspėjamasis arba abiejų derinys. Transformacinis tipas supjausto originalų vaizdą (-us) arba garsą ir kiekybiškai paverčia jį efektyvesne erdve, tada užkoduoja. Nuspėjamasis kodekas lygina žinomų duomenų dalį su gretimais duomenimis ir pašalina informacijos perteklių, kad būtų išsaugotas dydis. Yra daugybė kodekų tipų, kurių kiekvienas bando pasiekti idealią pusiausvyrą tarp informacijos praradimo ir failo dydžio. Svarstant, kurį iš jų naudoti, svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip atvirumas ir procesoriaus galia, reikalinga dekoduoti.
MPEG-1 kodekas naudojamas VCD ir jame yra standartinis MP3, dažniausiai naudojamas garso kodekas. MPEG-1 palaikymas yra neįtikėtinai didelis tiek kompiuteriuose, tiek vartotojų filmų įrenginiuose. Kokybė yra labai aukšta, nors ir ne tokia aukšta kaip MPEG-2, o vaizdo įrašų failų dydžiai yra gana dideli. MP3 garso standartas turi gerą suspaudimą naudojant daugybę kodekų ir yra labai populiarus kaip garso kodavimo sprendimas.
MPEG-2 yra neįtikėtinai aukštos kokybės standartas, naudojamas DVD. Nors MPEG-1 kodekas leidžia tik laipsniškai nuskaityti, MPEG-2 taip pat palaiko persipynimą, leidžiantį geriau rodyti jo dydį. Nors MPEG-2 nėra pats pažangiausias iš galimų vaizdo kodekų, jis yra tvirtai įsitvirtinęs, nes naudojamas kaip komercinių DVD diskų standartas.
MPEG-4 yra žingsnis už MPEG-2. Jis turi daug reikšmingų techninių pažangų ir geresnių glaudinimo būdų, gali apdoroti tiek susipynusį, tiek progresyvų nuskaitymą ir yra plačiai palaikomas. Daugelis populiarių internetinių kodekų yra gaunami iš MPEG-4 kodeko. Tai apima DivX, 3ivx ir XviD. Kiekvienas iš jų turi nedidelių nukrypimų nuo originalaus MPEG-4 kodeko, kad tam tikrose situacijose būtų geriau suspaustas ir veiktų.
„Ogg Theora“ ir „Ogg Vorbis“ kodekai yra atitinkamai vaizdo ir garso kodekų pora. Jie pasižymi aukšta kokybe ir geru suspaudimu, be patentų apribojimų, todėl jie yra populiarūs tarp daugelio kūrėjų. „RealVideo“ yra vaizdo kodekas, specialiai sukurtas naudoti srautiniu būdu internete. Nors daugelis kodekų gali būti perduodami srautiniu būdu, „RealVideo“ ir jo seserinis kodekas „RealAudio“ yra ypač optimizuoti PNA ir realiojo laiko srautinio perdavimo protokolams.
Tiesą sakant, internete naudojami šimtai kodekų, ir kiekvienas turi savo mėgstamiausius konkrečioms programoms. Daugelyje programų, pvz., „Windows Media Player“, yra integruotos funkcijos, leidžiančios automatiškai ieškoti ir atsisiųsti reikiamą kodeką, kad būtų galima paleisti filmą ar garso failą, todėl vartotojui nereikia jų aktyviai rasti. Taip pat galima atsisiųsti daugybę paketų, vienu metu įdiegiant dažniausiai naudojamus garso ir vaizdo kodekus.