Duomenų centras yra svarbiausias ir pažeidžiamas kompiuterinės sistemos komponentas. Iš esmės tai yra fizinė vieta, kurioje yra svarbiausios kompiuterių tinklo sistemos, įskaitant atsarginius maitinimo šaltinius, oro kondicionavimą ir saugos programas. Čia kalbame apie didelį duomenų kiekį, saugomą daugelyje kompiuterių.
Tipiškas įmonės, kuri beveik neabejotinai turi duomenų centrą, pavyzdys yra bankas ar kita finansų įstaiga. Banko duomenų centre bus pagrindinis kompiuteris ar kitokio pobūdžio kompiuterių tinklas, kuriame saugoma klientų sąskaitų informacija ir kiti duomenys. Universitetas taip pat turės panašų įrenginį, kuriame bus ne tik asmeninė informacija apie universiteto darbuotojus ir studentus, bet ir informacija apie universiteto pastatus, statybų projektus, fizinę ir intelektualinę istoriją.
Tokiuose duomenų centruose yra informacijos, kuri yra labai svarbi tolesniam banko, universiteto ar kito verslo darbui. Todėl tie duomenys negali būti prarasti. Apsaugos priemonės, supančios tokius duomenų centrus, paprastai yra labai stiprios, kaip ir klimato kontrolės sistemos, kurios apsaugo nuo centro kompiuterinių sistemų veikimo sutrikimų. Duomenų centruose taip pat beveik neabejotinai bus atsarginių kompiuterių arba veidrodinių diskų, apsaugančių nuo didžiulio duomenų praradimo. Tokie atsarginiai kompiuteriai arba veidrodiniai įrenginiai yra nuolat priklausomi ne tik nuo elektroninės energijos, bet ir nuo baterijos energijos, kad galėtų toliau veikti, jei nutrūktų elektroninis maitinimas.
Valdžios institucijose galima rasti ir kitokių duomenų centrų; įmonės, turinčios kelias būstines; ir elektroninių paslaugų, tokių kaip televizija, mobilieji telefonai ir pan., teikėjai. Duomenų centras taip pat gali būti vienas kompiuteris, kuriame saugomi ir pasiekiami svarbiausi vienos įmonės ar vieno asmens duomenys. Mažesni centrai paprastai turi ne tokias sudėtingas duomenų apsaugos formas.