Techninės priežiūros leidimas yra programinės įrangos leidimas, kuris ištaiso saugos trūkumą arba nedidelę klaidą nekeičiant jokių pagrindinių komponentų ir nepridedant naujų funkcijų. Paprastai jie numeruojami dešimtosiomis arba šimtosiomis dalimis, kad būtų atskirti nuo pagrindinių leidimų, kurie numeruojami tiesiog 1.0 versija, 2.0 versija ir pan. Techninės priežiūros leidimas yra sistemos veikimo ir palaikymo etapo programinės įrangos leidimo gyvavimo ciklo dalis.
Kiekviena programinė įranga praeina programinės įrangos leidimo gyvavimo ciklą. Jis prasideda nuo sistemų analizės ir reikalavimų nustatymo – etapo, kuriame modeliuojami duomenys ir procesai. Tada pereinama į projektavimo etapą, statybos etapą, įgyvendinimo etapą ir galiausiai eksploatavimo bei palaikymo etapą. Šiame paskutiniame etape taikomas nuolatinis techninis palaikymas vartotojams, įdiegiant priežiūros leidimus, kurie ištaiso klaidas arba atnaujina visą sistemą pertvarkant pagrindinius reikalavimus.
Norint ištaisyti pagrindines programavimo klaidas, paprastai reikalingas techninės priežiūros leidimas. Paprastai tai atsiranda dėl klaidų, padarytų viename iš ankstesnių programinės įrangos gyvavimo ciklo etapų. Jei, pavyzdžiui, reikalavimų analizės etape, reikalavimai neteisingai perduodami arba patvirtinami, tai gali sukelti didelių trūkumų, kurie pasirodys tik daug vėliau. Tai iš tikrųjų dažnas reiškinys, todėl beveik kiekvienai kada nors išleistai programinei įrangai vienu ar kitu metu teko atlikti techninės priežiūros leidimą.
Yra keli pagrindiniai techninės priežiūros išleidimo tikslai. Pirma, leidimas turėtų pakeisti esamas programas, kad būtų ištaisytos reikalavimų, projektavimo ar įgyvendinimo etapuose padarytos klaidos. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad naujai atlikti pataisymai netrukdytų kitiems modifikuoto segmento aspektams ir kad naujai atlikti pakeitimai netrukdytų kitų segmentų veiklai. Galiausiai, dėl išleidimo neturėtų nukentėti sistemos veikimas. Apskritai programinės įrangos inžinieriai stengiasi šį procesą užbaigti kuo greičiau, neprarandant nei kokybės, nei patikimumo.
Prieš išduodant techninės priežiūros leidimą, jis turi būti nuodugniai išbandytas trimis metodais: vieneto testavimu, sistemos testavimu ir regresijos testavimu. Vieneto testavimas užtikrina, kad konkretus programos segmentas, kuris buvo pataisytas, dabar veikia tinkamai. Kita vertus, sistemos testavimas užtikrina, kad naujai nustatytas programos segmentas netrukdytų kitiems programos segmentams. Regresinis testavimas naudoja statistinius duomenis, kad patikrintų, ar pokyčiai teigiamai ar neigiamai paveikė bendrą pralaidumą arba atsako laiką.
Paskutinis ir bene svarbiausias sistemos priežiūros aspektas yra versijų kontrolė. Šioje proceso dalyje apmokytas programinės įrangos bibliotekininkas kruopščiai registruoja ir seka visus atliktus pakeitimus. Tai leidžia programinės įrangos inžinieriams grįžti atgal, jei techninės priežiūros leidime atsiranda netikėtų klaidų.