Įterptoji programinė įranga yra programinės įrangos tipas, kuris yra integruotas į aparatinės įrangos sistemas. Ši programinė įranga paprastai skirta vienai konkrečiai funkcijai atlikti, nors vienoje aparatinėje įrangoje gali būti kelios programinės įrangos dalys. Bet kuri technologija, turinti plokštes ir kompiuterių lustus, greičiausiai turės įterptą programinę įrangą – nuo skaitmeninių laikrodžių iki mobiliųjų telefonų iki skaičiuotuvų. Šios sistemos leidžia atlikti daugybę pažangių funkcijų, kurios yra įprastos šiuolaikiniuose įrenginiuose.
Kaip ir daugelis naujoviškų technologijų, ankstyvosios įterptosios programinės įrangos formos buvo sukurtos karinėms reikmėms. Visų pirma amerikiečiai naudojo įvairių tipų įterptąsias sistemas kosmoso tyrinėjimams, raketų valdymui ir aviacijos elektronikai nuo 30-ųjų pabaigos iki septintojo dešimtmečio vidurio. Šios ankstyvosios sistemos paprastai buvo prijungtos prie kitų komponentų ir turėjo didelį gedimų skaičių. Tik septintojo dešimtmečio pabaigoje tokio tipo programinė įranga išsivystė taip, kad ji buvo naudinga paprastiems žmonėms.
70-ųjų pabaigoje pirmieji integruoto mikrovaldiklio lusto standartai paskatino įterptąją programinę įrangą. Šis vienas lustas veikė kaip mažas kompiuteris; ji galėtų priimti, išsaugoti ir išvesti duomenis bei apdoroti savo informaciją. Naudojant šiuos lustus, tapo įmanoma parašyti vieną programą, įkelti ją į lustą ir tada, kai gaudavo teisingą įvestį, šis lustas vykdytų savo programą. Devintojo dešimtmečio pabaigoje beveik visos plataus vartojimo elektronikos rūšys turėjo tam tikrą mikrovaldiklio lustą.
Vėlesniais metais integruotų mikrovaldiklių gamybos sąnaudos sumažėjo iki centų. Dėl to jie yra beveik visuose elektroniniuose įrenginiuose ir kiekvienas iš šių lustų turi vieną ar daugiau įterptosios programinės įrangos dalių. Jų yra net daiktuose, kuriuose dauguma žmonių nemanytų, kad turi kompiuterių, pavyzdžiui, skrudintuvuose, elektriniuose ventiliatoriuose ar vaikiškuose žaisluose.
Nepriklausomai nuo to, kokios programinės įrangos dalis yra, įterptos programinės įrangos dalys veikia taip pat. Jų lustas gauna įvestį iš prijungto įrenginio. Programinė įranga nuskaito įvestį ir nustato, ar ją reikia suaktyvinti. Jei taip, jis vykdo savo programą ir pateikia rezultatus. Šie rezultatai gali būti pasiekti vartotojui ar net kitai programinei įrangai.
Įterptoji programinė įranga pakeičia pilnavertę kompiuterinę sistemą. Įprastame kompiuteryje arba mašinoje, prijungtame prie įprasto kompiuterio, įterptosios programinės įrangos dalių yra palyginti nedaug. Paprastai kompiuterinės sistemos turi tik keletą dalių, kurios valdo paleidimo procedūras ir pagrindines aparatinės įrangos funkcijas. Kadangi sudėtingi įrenginiai tampa vis kompiuterizuoti, jų įterptosios programinės įrangos iš tikrųjų mažėja, nes ji pakeičiama standartinėmis kompiuterių sistemomis.