Interaktyvus programavimas, dar žinomas kaip tiesioginis kodavimas, reiškia bet kokią kompiuterio programavimo kalbą, leidžiančią kūrėjui atlikti programos pakeitimus, kai ji jau veikia. Tradiciniame programavime koderis pirmiausia išrašo programą, o tada ją išsaugo. Tada jis paleidžia programą kompiuteryje. Jei įvyksta klaida, grįžtama prie braižymo lentos įvesti naują kodą ir paleisti programą iš naujo. Naudodamas interaktyvų programavimą, dizaineris gali keisti kodą, nereikalaujant programos paleisti iš naujo.
Kitas interaktyvaus programavimo panaudojimas yra leisti vartotojui įvesti informaciją į vadinamąją interaktyviąją programą. Tai gali būti taip paprasta, kaip paklausti vartotojo vardo ir parodyti jį ekrane. Programa turi interaktyvų elementą, keičiantį vartotojo vardo reikšmę pagal tai, ką ji įveda. Kai programa buvo sukurta, ji nežinojo jos vardo, o reikšmė buvo tuščia. Sužinojęs jos vardą, įvedė šią reikšmę į programą, kol programa vis dar buvo paleista, ir parodydavo ją ekrane.
Šis interaktyvaus programavimo tipas skiriasi nuo kito programavimo proceso, žinomo kaip paketinis apdorojimas. Vykdant paketinį apdorojimą, programa gali veikti be vartotojo įvesties. Tai turi pranašumą, nes veikia atskirai, nereikalaujant vartotojo pagalbos, tačiau turi vieną didelį trūkumą. Nuo pat pradžių joje turi būti užkoduota visa informacija, reikalinga programai veikti. Jei programa norėtų rodyti vartotojo vardą, ji jau turėtų jį žinoti, nes negalėtų prašyti vartotojo įvesties.
Kuriant programą ji pereina kūrimo ciklus. Šie ciklai prasideda nustatant, ką programa turi daryti, parašant jos kodą ir išbandant programą. Tada dizaineris grįžta, atlieka programos pakeitimus ir vėl ją išbando. Šis procesas kartojamas tol, kol bus sukurta sėkminga programa.
Kai naudojamas interaktyvus programavimas, atskiros linijos tarp kūrimo ciklo etapų tampa neryškios. Programos rašymas ir programos vykdymas tampa vienu ir tuo pačiu. Užuot parašęs programą ir ją paleidęs, kūrėjas gali parašyti programą, paleisti ją ir toliau rašyti arba keisti ją, kol ji veikia. Tai suteikia daug daugiau lankstumo programoms ir leidžia programuotojui ar vartotojui atlikti pakeitimus nepaleidžiant programos iš naujo.