Belaidžio tinklo plokštė yra kompiuterio komponentas, kurį galima prijungti prie kompiuterio, paprastai viduje, kad kompiuteris galėtų prisijungti prie belaidžio tinklo. Nors išoriniai įrenginiai gali būti naudojami belaidžiam ryšiui palaikyti, jie dažnai vadinami raktais arba belaidėmis universaliosios nuosekliosios magistralės (USB) kortelėmis. Vidinės tinklo plokštės paprastai jungiamos tiesiai prie pagrindinės plokštės, dažniausiai per išplėtimo lizdą, pvz., periferinių komponentų sujungimo (PCI) ar panašų lizdą. Belaidžio tinklo plokštė leidžia kompiuterio vartotojui prisijungti prie belaidžio tinklo ir pasiekti duomenis per tą tinklą.
Pagrindinė belaidžio tinklo plokštės funkcija yra leisti kompiuteriui ar kitam įrenginiui prisijungti prie nustatyto belaidžio tinklo. Šio tipo tinklai dažnai kuriami vietinėse vietovėse naudojant belaidį šakotuvą arba maršruto parinktuvą, kurį galima prijungti prie modemo, kad vartotojai galėtų prisijungti prie interneto belaidžiu būdu. Išoriniai įrenginiai dažnai vadinami raktais arba USB kortelėmis, nes jie paprastai jungiami per USB prievadą. Šiuos išorinius įrenginius paprastai lengviau prijungti ir atjungti, nors jie ne visada yra tokie galingi kaip vidinė belaidžio tinklo plokštė.
Belaidžio tinklo plokštė paprastai yra gana maža, ypač lyginant su galingomis vaizdo plokštėmis ir kitais išplėtimo komponentais. Paprastai ji yra suprojektuota kaip pagrindinė plokštė su prijungimo gnybtu, sumontuotu pagrindinėje plokštėje, o priekine plokšte yra per kompiuterio korpuso galinę dalį. Nors diegiant belaidžio tinklo plokštę galima naudoti įvairių tipų jungtis, jos dažniausiai jungiamos prie pagrindinės pagrindinės plokštės išplėtimo lizdo, pvz., PCI arba PCI express lizdo. Priekinė plokštė, kuri lygiuojasi su kompiuterio korpuso galine dalimi, paprastai turi vieną ar daugiau antenų, kurios siunčia ir priima belaidžio ryšio signalą.
Yra daugybė skirtingų belaidžio tinklo plokščių gamintojų, nors šis pagrindinis dizainas yra gana įprastas kūrėjams. Antena belaidžio ryšio kortelės gale paprastai jungiama tiesiai prie kortelės, dažnai su vyriais, leidžiančiais reguliuoti anteną. Kai kuriose kortelėse yra antena, prijungta per tam tikrą laidą, todėl antena gali būti idealioje vietoje, kad būtų galima susisiekti su belaidžiu šakotuvu arba maršruto parinktuvu. Belaidžio tinklo plokštei apibūdinti gali būti naudojamos skirtingos raidės, pvz., „Wireless-G“ arba „Wireless-N“; jie nurodo konkretų kortelės naudojamų belaidžių standartų tipą. Apskritai, kuo „aukštesnė“ raidė abėcėlėje, tuo stipresnis signalas, kurį gali naudoti šie belaidžiai įrenginiai.