Daugumai iš mūsų būtų sunku atsisakyti naudotis internetu darbe su darbu nesusijusiais tikslais. Kadangi tokios svetainės kaip „YouTube“, „eBay“ ir „Facebook“ bei prieiga prie momentinių pranešimų ir el. pašto vilioja mus kiekviename žingsnyje, darbe gali būti sunku atsispirti asmeniniam interneto naudojimui. Nors ne kiekvienas žmogus darbe turi prieigą prie interneto, dauguma tai daro. Kaip rodo įvairios žiniasklaidos tyrimų bendrovių, įskaitant Nielson, Burst Media ir eMarketer, atliktos apklausos ir tyrimai, tuo naudojasi tie darbuotojai, kurie turi prieigą.
Tyrimų duomenimis, vidutinis darbuotojas kasdien praleidžia nuo vienos iki dviejų valandų naudodamasis internetu dėl asmeninių priežasčių. Naudojama labai įvairiai – nuo prieigos prie pornografinių ir azartinių lošimų svetainių iki žaidimų ir momentinių pranešimų draugų bei bendradarbių. Žmonės taip pat pranešė, kad naudojasi internetu darbe, kad atliktų nekaltesnes, bet vis tiek asmenines užduotis, tokias kaip apsipirkimas ir banko veikla. Daugelis argumentuoja, kad naudojasi internetu darbe: nuo prieigos trūkumo namuose ar greitesnio ryšio darbe iki prieigos prie interneto dėl nuobodulio.
Nepriklausomai nuo motyvų ir užduoties, darbdaviai yra mažiau patenkinti, kai jų darbuotojai švaisto įmonės laiką ir pinigus, kad atliktų su darbu nesusijusias užduotis internete. Daugelis žmonių jaustųsi taip pat, jei būtų verslo savininkai, tačiau, nepaisant verslo vertybių, kartais pagunda naršyti yra per didelė, kad būtų galima atsispirti. Todėl daugelis darbdavių pradėjo naudoti stebėjimo technologijas, kad galėtų stebėti savo darbuotojų naudojimąsi internetu darbe.
Nors daugelis žmonių nusprendžia diskutuoti apie darbdavio priežiūros etiką, tai vis dėlto yra įdomi koncepcija. Naudojant šiuolaikines technologijas, kai kurios iš jų identiškos naudojamoms kenkėjiškų įsilaužėlių, darbdaviai gali nuodugniai stebėti visų savo darbuotojų naudojimąsi internetu iki klavišo paspaudimo. Nors kiek ar mažai darbdavys pasirenka stebėti, priklauso nuo konkretaus darbdavio, iš esmės yra tik keli pagrindiniai būdai, kaip nustatyti darbo vietos stebėjimą ir stebėti interneto naudojimą darbe.
Interneto stebėjimas ir stalinis stebėjimas yra du pagrindiniai darbdavio stebėjimo tipai. Interneto stebėjimas – tai aktyvus vartotojo veiklos internete stebėjimas. Tinklo analizatorius, paprastai vadinamas paketų sniferiu, yra interneto stebėjimo pavyzdys. Kompiuterių tinklo administratoriai dažniausiai naudoja paketų snaiferius, kad galėtų atlikti diagnostinį testavimą ir tinklo funkcijų trikčių šalinimą, tačiau šias programas galima nustatyti kaip šnipinėjimo programas, kad būtų galima peržiūrėti ir užfiksuoti visą tinklo jungtimis perduodamą informaciją.
Naudodami tokio tipo programą darbdaviai gali stebėti savo darbuotojų naudojimąsi internetu darbe, įskaitant apsilankymus svetainėje, konkrečių puslapių peržiūras, išsiųstus el. laiškus ir el. laiškuose esančią informaciją, taip pat atsisiuntimus ir garso bei vaizdo įrašų įvykius. Šio tipo stebėjimas leidžia darbdaviams nustatyti, kiek laiko darbuotojas praleidžia internete, taip pat ar jie žiūri medžiagą ar atlieka netinkamas darbe užduotis.
Stalinio kompiuterio stebėjimas yra dar viena kompiuterinio stebėjimo forma, tačiau apima fizinį konkretaus kompiuterio ir kiekvieno vartotojo atliekamo veiksmo stebėjimą. Stalinio kompiuterio stebėjimas leidžia darbdavio kompiuteriui perimti darbuotojo kompiuterio skleidžiamus signalus naudojant programinę įrangą, įdiegtą tiesiai darbuotojo įrenginyje. Stalinio kompiuterio stebėjimo programinė įranga gali būti įdiegta nuotoliniu būdu arba tiesiogiai.
Kaip ir interneto stebėjimas, darbalaukio stebėjimas taip pat veiksmingai leidžia darbdaviams skaityti el. laiškus ir patikrinti visas darbuotojų kompiuteriuose atidarytas programas ar failus, tačiau taip pat stebi kompiuterio naudojimą neprisijungus. Paprastai sistemos administratorius yra atsakingas už stalinio kompiuterio stebėjimo surinktos informacijos stebėjimą. Skirtingai nuo kenkėjiškų įsilaužėlių, įmonės sistemos administratoriui gali būti tiesiog liepta ieškoti labai konkrečių veiksmų, pvz., netinkamo svetainės peržiūros, arba jie netgi gali pasinaudoti perspėjimo sistema, kuri siunčia įspėjimą, kai perduodama netinkama medžiaga ar tekstas, o ne dalyvauja nuolatinis stebėjimas.
Nors daugelis darbdavių mano, kad išlaidos, susijusios su kompiuteriniu stebėjimu, yra vertos, palyginti su finansiniais nuostoliais dėl sugaišto laiko, kai kurios įmonės mano, kad būtina sumažinti savo technologijų išlaidas ir nusprendžia nenaudoti stebėjimo programinės įrangos. Tai nereiškia, kad jie nestebi savo darbuotojo interneto naudojimo. Vietoj to, jie tiesiog naudojasi jau turimomis technologijomis.
Daugelyje įmonių visi darbuotojų kompiuteriai yra prijungti prie sistemos administratoriaus kompiuterio. Tai leidžia sistemos administratoriui gauti nuotolinę prieigą prie darbuotojo kompiuterio, o tai labai praverčia, kai iškyla konkrečios programos ar operacijos problema. Tačiau nuotolinė prieiga taip pat leidžia sistemos administratoriui patikrinti žurnalo failus, įskaitant el. laiškus, apsilankymus svetainėje ir net atsisiuntimus, kuriuos vartotojas gali manyti, kad jie yra ištrinti arba išvalyti. Tai reiškia, kad net jei atsisiųsta daina galėjo būti perkelta į jūsų mp3 grotuvą ir visi dvylika el. laiškų nuo geriausio draugo buvo ištrinti, jūsų viršininkas vis tiek gali žinoti, kaip praleidote dieną, jei sistemos administratorius patikrins žurnalo failus jums grįžus namo. .
Nepriklausomai nuo to, kokį stebėjimo ar stebėjimo tipą darbdavys naudoja siekdamas stebėti savo darbuotojų naudojimąsi internetu darbe, jums gali būti įdomu žinoti, kad teisės į privatumą ne visada taikomos stebint darbo vietą. Kalbant etiškai, darbdavys turėtų vienaip ar kitaip įspėti, jei kompiuterio naudojimas yra stebimas. Tiesą sakant, dauguma darbdavių pateikia tokį įspėjimą, tiesiogiai arba numanomą. Tiesioginis pranešimas, pavyzdžiui, iškabintas ženklas, yra akivaizdus. Nors numanomas stebėjimas iš tikrųjų nėra oficialus pranešimas, galima daryti prielaidą, kad jei darbdavys turi ribotą prieigą prie interneto arba turi sistemos administratorius, turinčius nuotolinę prieigą, kompiuterio naudojimas tikriausiai yra stebimas.
Kalbant apie teisines teises, dabartiniai JAV įstatymai draudžia darbdaviams tik perimti el. laiškus, kol jie yra siunčiami, o ne skaityti jį prieš išsiunčiant arba gavus. Įstatymas taip pat draudžia rinkti asmeninę informaciją, pvz., banko sąskaitos ir kredito kortelės informaciją. Nors teisinių problemų kilo dėl darbo vietos stebėjimo, dauguma galutinių sprendimų yra palankūs darbdaviams, nes jie turi teisę ginti savo verslą, kuris laikomas jų nuosavybe. Darbdavys turi teisę papeikti darbuotoją už netinkamą ar piktnaudžiavimą internetu.
Galų gale, tinkamas naudojimasis internetu darbe yra darbuotojo atsakomybė. Kaip ir jie leidžia retkarčiais asmeninius skambučius, dauguma darbdavių nesišaipo iš retkarčiais siunčiamų asmeninių el. Tiesą sakant, jie gali teikti pirmenybę keletui el. laiškų per dieną, o ne kelis telefono skambučius, nes jie užima mažiau laiko. Tačiau jei akivaizdu, kad darbuotojas daugiau laiko praleidžia naršydamas internete, žiūrėdamas vaizdo įrašus ir dalindamasis juokeliais, nei atlikdamas savo pareigas, jis gali tiesiog norėti, kad būtų praleidęs šiek tiek laiko tikrindamas darbo skelbimų lentas.