Daugiaprograminė operacinė sistema yra tokia, kuri leidžia galutiniams vartotojams vienu metu paleisti daugiau nei vieną programą. Tokios sistemos, pirmojo tipo, leidžiančios šią funkciją, sukūrimas buvo svarbus žingsnis kuriant sudėtingus kompiuterius. Ši technologija leidžia kompiuterio centriniam procesoriui (CPU) perjungti dvi ar daugiau vykdomų užduočių, kai CPU neveikia.
Ankstyvieji kompiuteriai buvo daugiausia skirti vienai programai arba, tiksliau, vienai programos inicijuotai užduočiai vykdyti vienu metu. Norint suprasti, kaip veikia daugiaprograminė operacinė sistema, labai svarbu suprasti užduočių sąvoką. „Užduotis“ yra nedidelė komandų seka, kurią sujungus sudaro vykdomos programos vykdymas. Pavyzdžiui, jei programa yra skaičiuotuvas, viena programos užduotis būtų įrašyti galutinio vartotojo įvestus skaičius.
Daugiaprograminė operacinė sistema veikia analizuodama esamą procesoriaus veiklą kompiuteryje. Kai centrinis procesorius yra neaktyvus – kai jis yra tarp užduočių – jis turi galimybę panaudoti tą prastovą kitos programos užduotims vykdyti. Tokiu būdu kelių programų funkcijos gali būti vykdomos paeiliui. Pavyzdžiui, kai CPU laukia, kol galutinis vartotojas įves skaičius, kuriuos reikia apskaičiuoti, užuot visiškai neaktyvus, jis gali paleisti vartotojo pasiekiamo tinklalapio komponentų įkėlimą.
Pagrindinis šios funkcijos pranašumas yra tai, kad ji gali sumažinti sistemos veikimo laiką. Kaip ir versle, efektyvumas yra raktas į didžiausią pelną iš įmonės. Naudojant tokio tipo operacines sistemas, sistemoje pašalinami švaistymai, nes kompiuterio centrinis procesorius daugiau laiko dirbs maksimaliu pajėgumu. Tai lemia sklandesnę skaičiavimo patirtį galutinio vartotojo požiūriu, nes programų komandos nuolat vykdomos fone, o tai padeda pagreitinti programų vykdymą.
Daugiaprograminę operacinę sistemą iš esmės išstūmė naujos kartos operacinė sistema, žinoma kaip daugiafunkcinės operacinės sistemos. Daugiafunkcinėje operacinėje sistemoje sistemai nereikia laukti, kol bus atlikta užduotis, prieš pradėdama dirbti su aktyvia programa. Vietoj to, jis gali bet kada nutraukti vykdomą programą, kad perkeltų procesoriaus išteklius į kitą aktyvią programą. Tai suteikia dinamiškesnį požiūrį į lygiagrečių programų tvarkymą.