Nuoseklioji prieiga – tai sistema, kurios pagalba prie saugomų duomenų pasiekiama nustatyta tvarka. Vienas iš pavyzdžių yra garso arba vaizdo kasetė. Dažniausiai ši sistema naudojama kompiuterio atmintyje, kur ji kontrastuoja su plačiau naudojama laisvosios kreipties atmintis.
Frazė nuosekli prieiga tiesiog reiškia fiksuotą prieigos tvarką. Ši tvarka yra ne tik fiksuota, bet ir iš anksto nustatyta ir vyksta logiškai. Kai kurių tipų nuosekli prieiga yra neišvengiama, pvz., atkuriant kasetę. Kiti tipai yra apgalvotas pasirinkimas. Tai gali apimti kompiuterio duomenis, saugomus kaip susietą sąrašą, kuriame kiekvienoje duomenų dalyje yra nuoroda į kitą dalį.
Nuosekliosios prieigos atmintis yra saugojimo sistema, kurioje duomenys saugomi ir nuskaitomi nustatyta tvarka. Tai skiriasi nuo laisvosios kreipties atminties, pvz., naudojama kompiuterių, skirtų apdorotiems duomenims saugoti. Paprastai nuoseklioji prieiga yra atminties tipas, dažniau naudojamas nuolatinei saugyklai, o laisvosios kreipties atmintis – laikinai.
Nuosekliosios prieigos atminties pavyzdžiai yra senesnės įrašomos laikmenos, tokios kaip DVD, CD ir net juostos. Kietieji diskai taip pat yra nuoseklūs, o ne laisvosios kreipties atmintis. Laisvosios kreipties atmintis apėmė kompiuteriuose esančius atminties lustus, taip pat „flash“ atmintį, kurią galima pritvirtinti įrenginyje arba išimti, pvz., atminties korteles ar atminties korteles.
Pagrindinis nuoseklios atminties pranašumas, priešingai nei laisvosios kreipties atmintis, yra tai, kad ją pagaminti paprastai yra daug pigiau. Tai taip pat leidžia gauti daugiau duomenų talpos, atsižvelgiant į nustatytą kainą ir nustatytą fizinio dydžio limitą. Nuosekliosios prieigos atmintis taip pat dažniau naudojama fizinės saugojimo formose, kurios yra mažiau jautrios fizinei žalai, įskaitant elektros viršįtampius ar galios praradimą.
Pagrindinis šio tipo atminties trūkumas yra tas, kad fiziškai pasiekti bet kurį duomenų elementą paprastai užtrunka ilgiau. Taip yra todėl, kad kompiuteris arba turi peržiūrėti visus duomenis, kol suras reikiamą dalį, pavyzdžiui, ieško informacijos knygoje be rodyklės, arba turi naudoti paieškos funkciją, kuri žino, kur duomenys saugomi, bet vis tiek. reikia fiziškai perkelti į atitinkamą saugojimo įrenginio skyrių. Priešingai, laisvosios kreipties atmintis yra nustatyta taip, kad paprastai reikia tiek pat laiko rasti atskirą duomenų dalį.