Kuo skiriasi vektoriaus ir masyvo apdorojimas?

Vektoriaus ir masyvo apdorojimas iš esmės yra tas pats, nes su nedideliais ir retais skirtumais vektorinis procesorius ir masyvo procesorius yra to paties tipo procesoriai. Procesorius arba centrinis procesorius (CPU) yra kompiuterio lustas, kuris tvarko daugumą informacijos ir funkcijų, apdorojamos kompiuteriu. Vektorinis procesorius skiriasi nuo paprastesnio skaliarinio procesoriaus, kuris vienu metu apdoroja tik vieną informaciją.

Diskusijose apie vektoriaus ir masyvo apdorojimą abu terminai vartojami pakaitomis, tačiau techniškai jie šiek tiek skiriasi. Masyvas sudarytas iš indeksuotų informacijos rinkinių, vadinamų indeksais, žodžio „indeksas“ daugiskaitos forma. Nors retais atvejais masyvas gali turėti tik vieną indeksų rinkinį, vektorius techniškai rodo masyvą su mažiausiai dviem indeksais. Vektoriai kartais vadinami kompiuterio duomenų „blokais“.

Vektoriaus ir masyvo apdorojimo technologija dažniausiai nenaudojama namų ar biuro kompiuteriuose. Ši technologija dažniausiai pastebima didelio srauto serveriuose. Serveriai yra saugojimo diskų stovai, skirti talpinti ir leisti pasiekti informaciją iš kelių skirtingų vartotojų skirtinguose kompiuterių tinkle esančiuose kompiuteriuose.

Skaliarinio apdorojimo technologija veikia skirtingais principais nei vektoriaus ir masyvo apdorojimo technologija ir yra labiausiai paplitęs apdorojimo aparatūros tipas, naudojamas vidutiniame kompiuteryje. Superskaliarinis procesorius yra procesorius, kuris veikia kaip skaliarinis procesorius, tačiau procesoriaus viduje yra daug skirtingų vienetų, kurių kiekvienas apdoroja ir apdoroja duomenis vienu metu. Didesnio našumo superskaliarinis procesorius taip pat turi programavimą, leidžiantį efektyviai priskirti duomenų apdorojimą turimiems procesoriaus skaliariniams vienetams. Dauguma šiuolaikinių namų kompiuterių procesorių yra superskaliariniai.

Kompiuterio viduje procesorius atrodo kaip mažas blizgus kvadratas, maždaug nešiojamo drėgno rankšluosčio įvynioklio dydžio, įdėtas į plastikinę dalį, vadinamą lizdu. Lizdas yra įdėtas į kompiuterio pagrindinės plokštės arba pagrindinės plokštės lustą ir užfiksuoja procesorių. Paprastai jis yra po aušinimo aparatūros dalimi, vadinama radiatoriaus agregatu, dažniausiai metaliniu įrenginiu, kuriame gali būti ventiliatorius, kurį galima rasti pritvirtintą prie pagrindinės plokštės naudojant tvirtą spaustuką ir laikiklį. Kiekvienas procesoriaus tipas turi savo lizdo tipo suderinamumą, todėl vektoriaus ir masyvo apdorojimą atliekantis procesorius tikrai nebūtų suderinamas su skaliarinio procesoriaus lizdu. Vektorinio tipo procesorius tikriausiai netilptų į kito vektorinio procesoriaus procesoriaus lizdą, net jei jis būtų pagamintas to paties gamintojo.