Trečiųjų šalių programos yra programos, sukurtos veikti operacinėse sistemose, tačiau jas rašo asmenys ar įmonės, kurios nėra operacinės sistemos teikėjas. Pavyzdžiui, „Microsoft®“ sistemose yra kelios programinės įrangos programos. Iš jų bet kuri „Microsoft“ sukurta programa yra pirmosios šalies programa. Bet kuri programa, kurią sukūrė kita įmonė ar asmuo, yra trečiosios šalies programa; tas pats pasakytina apie Apple™ ir Linux™ sistemas. Šioje lygtyje antroji šalis yra vartotojas.
Trečiųjų šalių programos gali būti atskiros programos arba maži papildiniai, papildantys esamos pagrindinės programos funkcionalumą. Ankstesnė kategorija yra begalinė. Įprastoje sistemoje atskirose trečiųjų šalių programose yra dešimtys dešimčių programų. Žiniatinklio naršyklės, tokios kaip Opera, Safari® ir Firefox®; el. pašto programos, tokios kaip „Thunderbird®“, „The Bat!“ ir „Pegasus“, yra keletas populiarių atskirų trečiųjų šalių programų pavyzdžių. Į šią kategoriją patenka dauguma antivirusinių programų, ugniasienės, daugialypės terpės programų – beveik visos programos, kurios nėra sukurtos Microsoft®, Apple® ar Linux, tačiau sukurtos veikti šiose sistemose.
Kai kuriais atvejais „Windows®“ operacinių sistemų kompiuterių naudotojai mano, kad saugiau naudoti atskiras trečiųjų šalių programas tokioms užduotims kaip el. paštas, naujienų grupės, naršymas internete ir „Internet Relay Chat“ (IRC). „Microsoft®“ programos tradiciškai buvo daugumos įsilaužėlių, virusų, Trojos arklių ir kitų saugumo grėsmių taikinys. Naudojant trečiosios šalies programą, teoriškai sumažėja galimo pažeidžiamumo laipsnis.
Kitos rūšies trečiosios šalies programa suteikia papildomų funkcijų pagrindinei programai. Tokio tipo trečiųjų šalių programos vadinamos papildiniais arba priedais. Esama pagrindinė programa pati gali būti trečiosios šalies programa arba pirmosios šalies programa. Pavyzdžiai: el. pašto programų šifravimo įskiepiai, daugialypės terpės įskiepiai, skirti žiniatinklio naršyklėms žiūrėti filmus ar peržiūrėti „Flash“ turinį, arba papildiniai, nuskaitantys tam tikrų tipų failus, pvz., Adobe® Acrobat® papildinys, naudojamas .pdf failams.
Nors įskiepiai ir priedai yra prieinami pirmosios šalies programoms, didžioji dauguma jų yra skirti atvirojo kodo programinei įrangai. „Microsoft®“ ir „Apple®“ nepateikia savo patentuotų operacinių sistemų šaltinio kodo viešai, o tai riboja trečiosios šalies galimybę rašyti papildinį ar priedą. Daugelis trečiųjų šalių programų taip pat yra patentuotos, todėl šaltinio kodas yra įmonės paslaptis.
Tačiau yra daug trečiųjų šalių programų, kurios yra atvirojo kodo, ir ši programinės įrangos kategorija auga. „Firefox®“ žiniatinklio naršyklė ir „Thunderbird®“ el. pašto programa yra tik du gana populiarių atvirojo kodo trečiųjų šalių programų pavyzdžiai. Iš dalies taip yra dėl nuolat augančio patogių priedų ir papildinių, kurie yra laisvai prieinami šioms programoms, katalogo. Atvirojo kodo pirmosios šalies programos yra retos, o Linux operacinės sistemos sukuria išimtį.