Kompiuterio programinė įranga yra programa, kuri nurodo kompiuteriui, ką daryti. Šios instrukcijos gali būti vidinės komandos, pvz., sistemos laikrodžio atnaujinimas arba atsakas į išorinę įvestį, gautą iš klaviatūros ar pelės. Nors yra daug skirtingų tipų programinės įrangos, sukurtos naudojant atvirojo kodo ir patentuotus standartus, programavimas dažniausiai priklauso nuo kelių pagrindinių taisyklių.
Techninė įranga ir programinė įranga
Esminis skirtumas tarp aparatinės ir programinės įrangos yra tas, kad pirmoji yra apčiuopiama, o antroji ne. Aparatinė įranga yra pati mašina ir atlieka visą fizinį darbą, o programinė įranga nurodo įvairiems aparatinės įrangos komponentams, ką daryti ir kaip sąveikauti tarpusavyje. Tai leidžia kompiuteriams prisitaikyti prie naujų užduočių arba įdiegti naują aparatinę įrangą. Nors aparatinė įranga apima tokius dalykus kaip monitoriai, centriniai procesoriai (CPU), klaviatūros ir pelės; programinė įranga apima tokius dalykus kaip teksto apdorojimo programos, operacinės sistemos ir žaidimai.
Tipai
Yra du pagrindiniai kompiuterių programinės įrangos tipai: sistema ir programa. Pirmasis tipas naudojamas tik aparatūrai paleisti, o antrasis – kitiems dalykams. Pagrindiniai sistemos programinės įrangos tipai yra operacinės sistemos, pvz., Windows™ OS X arba Linux; ir tvarkyklės, kurios yra programos, leidžiančios kompiuteriui sąveikauti su kitais įrenginiais, pvz., spausdintuvais ir vaizdo plokštėmis. Yra daug skirtingų taikomosios programinės įrangos tipų, įskaitant žaidimus, daugialypės terpės grotuvus, teksto rengyklės, antivirusines programas ir programas, skirtas naujoms programoms kurti.
Kaip tai veikia?
Aparatinė įranga supranta tik dvi pagrindines sąvokas – įjungimą ir išjungimą, kurios dvejetainėje kalboje pateikiamos kaip 1 ir 0. Programinė įranga veikia kaip vertėjas tarp žmonių kalbų ir dvejetainių, todėl aparatinė įranga gali suprasti į ją įvestas instrukcijas. Programuotojai programavimo kalbomis rašo komandas, vadinamas šaltinio kodu, panašias į tas, kurias kas nors gali naudoti kasdienėje kalboje. Tada kita programa, vadinama kompiliatoriumi, naudojama šaltinio kodo komandoms paversti dvejetainėmis. Rezultatas yra vykdoma kompiuterio programa.
Atvirasis šaltinis, palyginti su nuosavybe
Programuotojai kuria atvirojo kodo arba patentuotą kompiuterių programinę įrangą. Pirmąjį tipą gali redaguoti ir pritaikyti vartotojai, o antrasis yra apsaugotas ir nėra skirtas jį redaguoti žmonėms, nepriklausantiems jį parduodančiai įmonei. Nors atvirojo kodo programos paprastai yra nemokamos, patentuotos yra licencijuojamos platintojams ir už jas reikia mokėti.
Abiejų tipų programavimo kokybė paprastai yra panaši, tačiau atvirojo kodo gaminiuose klaidos paprastai pataisomos greičiau nei patentuotose. Be to, kai kurie žmonės nori naudoti atvirojo kodo programas, nes jie gali jausti nuosavybės jausmą galutiniame projekte arba jaučia, kad kompiuterių programinės įrangos įmonės kuria monopolijas ir nori alternatyvų. Kiti teikia pirmenybę uždarojo kodo programoms, nes kartais jos yra stabilesnės arba mažiau pažeidžiamos įsilaužėlių, dažnai būna komplektuose ir teikia įmonės klientų aptarnavimo paslaugas.