Rašyti romaną yra daugelio žmonių – tiek profesionalių, tiek rašytojų mėgėjų – tikslas. Kartais mintis parašyti šimtų puslapių knygą gali atrodyti siaubinga ir neįmanoma, tačiau tai toli gražu ne. Turėdami aiškų planą, atlikdami puikų tyrimą ir atsiduodami savo tikslams, galite žymiai padidinti galimybę sukurti užbaigtą romaną.
Turbūt svarbiausias ankstyvasis romanų rašymo tyrimas yra skaitymas. Įvairių romanų skaitymas gali padėti naujiems rašytojams suprasti romano žanro apribojimus, tyrinėjimus, stilių ir struktūrą. Svarbu atsiminti, kad rašyti romaną nereiškia kopijuoti garsaus autoriaus stilių, tačiau leidžiant laiką skaitant daug romanų pradedantysis rašytojas gali išmokyti, kas jam patinka ar nepatinka šiame stiliuje, kokie veikėjai yra įdomūs, net kokius žanrus mėgsta rašytojas. Skaitymas gali pasitarnauti kaip romanų rašymo saviugda, ir daugelis ekspertų mano, kad tai turėtų būti palaikoma kasdien.
Kontūrų išdėstymas yra vienas geriausių būdų užtikrinti, kad romanų rašymas nebūtų tik pratimas, bet ir baigta knyga. Metmenys yra romano planas; pagrindiniai siužeto taškai, veikėjai ir temos yra užrašomi ir kruopščiai peržiūrimi prieš parašant romano žodį. Daugelis autorių rašo žingsnelių kontūrus, kur kiekvienas svarbus momentas ar siužeto taktas užrašomas kaip sąrašas. Žingsnių kontūrai padeda autoriui pajusti tikslius siužeto veiksmus ir gali pabrėžti visas silpnąsias vietas ar veikėjus, kuriems reikia papildomo tobulinimo.
Kai kurie rašytojai gali parašyti metmenis per dieną, o kitiems prireikia savaičių. Nors metmenys yra svarbus žingsnis rašant romaną, jis neturėtų pernelyg ilgai atitraukti autoriaus nuo romano rašymo. Rašymo tvarkaraščiai yra labai individualus dalykas, todėl jį reikia atrasti, o ne išmokti. Kai kurie žmonės geriausiai dirba visą naktį arba anksti ryte, kol vaikai atsibunda. Daugelis siūlo rašyti kiekvieną dieną, tačiau kai kurie rašytojai dirba kofeino kupinomis serijomis kelias dienas, o paskui žlunga savaitėms ar net mėnesiams, kol nesitraukia nuo romano. Asmeninio rašymo tvarkaraščio atradimas padės sutelkti dėmesį į kūrybiškumą ir palengvins romanų rašymo procesą.
Rašant svarbu nepamiršti rašybos, gramatikos ir struktūrinių taisyklių. Neprotinga manyti, kad visa tai sutvarkys redaktorius, nes knyga turės būti išleista, kad tai įvyktų. Užbaigus pirmąjį juodraštį su 2000 klaidų, tai tik užtruks, o tai gali greitai atgrasyti. Rašybos ir gramatikos tikrinimas arba korektūra kiekvienos rašymo sesijos pabaigoje gali sutaupyti daug laiko.
Romanų rašymas beveik niekada nebūna baigtas visiškai vienas. Natūralu kreiptis į patikimus draugus ir mentorius, kad gautumėte pagalbos dėl sudėtingų siužetų ar net bendrų patarimų. Nedidelis skaitytojų ratas romanams rašyti gali suteikti rašytojui naujų idėjų ir naujų perspektyvų. Tik atminkite: skaitantis draugas nori pareikšti savo nuomonę, o ne pats parašyti knygą. Žmonės, kurie supyksta, kai jų užrašai neįtraukiami arba stebuklingai sukuria savo romaną su klaikiai panašiu siužetu, nėra geri skaitytojai.