Retorinis trikampis reiškia kalbėjimo ir rašymo stilių, kuris skirtas informuoti, paveikti ir įtikinti auditoriją. Iš pradžių filosofo Aristotelio sukurtas šis konkretus kalbos įtaisas naudoja tris pagrindinius komponentus, kad patrauktų auditoriją arba skaitytojus. Jie apima logotipus, etosą ir patosą, kurie kartais vadinami subjektu, rašytoju ir auditorija. Tam tikri klausimai ar charakteristikos gali padėti rašant ar nustatant retorinę analizę.
Vienas iš retorinio trikampio tikslų – racionaliai patraukti auditoriją. Logotipus geriausiai galima apibūdinti kaip argumentą arba argumento tekstą. Šiuo atveju rašytojas ar kalbėtojas taip pat pateikia žinių apie temą ir siūlo skirtingus požiūrius. Logotipai gali būti naudojami norint ginčytis ar pareikšti poziciją, pateikiant faktus ir įrodymus, patvirtinančius visą tyrimą. Atvejų tyrimai, laboratoriniai eksperimentai ir statistika yra kūrinių, kurie traukia auditorijos logotipus arba loginius samprotavimus, pavyzdžiai.
Patikimumas taip pat padeda sudominti auditoriją. Retorinio trikampio etosinė dalis nurodo diskusijos formą arba pristatymą, o tai savo ruožtu suteikia įžvalgos apie rašytojo ar kalbėtojo charakterį. Ethos turi padėti parodyti autoriaus patikimumą ir patikimumą, taip pat gebėjimą parodyti bet kokias žinias apie temą. Turėdami retorinio trikampio etoso komponentą, auditorija tikisi, kad autoriaus pristatymas bus aiškus, teisingas ir subalansuotas.
Patosas labiausiai patraukia auditoriją, nes sukelia emocijas ir susidomėjimą. Šis retorikos aspektas sutelkiamas į auditorijos reakcijas, o ne padedant jai remtis savo vaizduotę. Rašytojas ar kalbėtojas naudoja patosą, kad prisijungtų prie auditorijos ir prisiliestų prie jų vertybių bei įsitikinimų.
Studentai gali pritaikyti retorinį trikampį rašydami arba išmokti jį atpažinti pagal tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, moksliniame darbe naudojant logotipus, disertacija turi būti aiškiai identifikuota ir pagrįsta patikimais įrodymais bei pagrįstomis priežastimis. Logotipai taip pat turi parodyti gerai apgalvotą, logišką argumentą, pateiktą logiška tvarka. Taikant patosą, argumentas turi pateikti vaizdinių detalių ir tvirtų pavyzdžių, kurie įtrauktų klausytoją ar skaitytoją, taip pat būtų susiję su auditorijos vertybėmis ir įsitikinimų sistemomis.
Etosas turi parodyti ryšį su rašytoju ir aptariama tema. Šiuo atveju šaltiniai turi būti tinkamai nurodyti ir nurodyti. Rašytojas ar kalbėtojas turi įrodyti savo kvalifikaciją ne tik demonstruodamas žinias, bet teisingai ir profesionaliai pasirinkdamas žodžius ir toną. Galiausiai, jei dokumente ar kalboje argumentuojamas konkretus požiūris, rašytojas turi parodyti etosą, gerbdamas kelis požiūrius, o tai galima padaryti pateikdamas atitinkamas nuorodas.