Konjunkcijos klaidingumas yra tikimybės klaidingumo tipas, kai žmonės, pasiūlę pasirinkti vieną įvykį ir tą įvykį bei kitą įvykį, labiau linkę pasirinkti antrąjį variantą kaip labiau tikėtiną. Kitaip tariant, kai kurie žmonės, pateikiami su klausimu „Kas dažniau nutiks: šuo perbėga per gatvę, ar šuo perbėga per gatvę ir loja ant katės“ linkę rinktis antrąjį variantą. Klaidingas jungtukas atsiranda todėl, kad žmonės dažnai nemano, kad norint, kad jungtukas būtų teisingas, kiekviena jo dalis turi būti teisinga, ir todėl, kad didesnio kiekio variantai yra kažkaip patrauklesni.
Pagrindinė jungties klaidingumo samprata yra tai, kaip žmonės linkę žiūrėti į dvi panašias parinktis. Šiuo atveju parinktys yra dviejų tipų įvykiai arba situacijos, kai vienas yra kito dalis. Pavyzdys, kaip gali atsirasti ši klaida, būtų toks teiginys: „Vyras atsibunda kiekvieną dieną šeštą ryto. Ar pabudęs jis dažniau gers kavą, ar išgers kavą ir tada išsivalys dantis? Atsakydami į šį klausimą, žmonės dažnai linkę pasirinkti sudėtingesnį atsakymą ir klysti jungtyje.
Raktas norint atpažinti jungties klaidingumą yra suprasti ir žinoti, kaip jį atpažinti. Statistiškai kalbant, jungtukas turi būti laikomas dviem atskiromis dalimis, tokiomis kaip „žmogus, geriantis kavą“ ir „vyras, valantis dantis“. Tai reiškia, kad antroji parinktis turi du elementus, kurie abu turi būti teisingi, kad jis būtų labiau tikėtinas, nei kitas variantas, turintis tik vieną elementą, kuris turi būti teisingas. Kadangi antrasis jungties klaidingumo variantas apima pirmąjį, lengviau, kad pirmasis variantas būtų teisingas, nes jis nesiremia antruoju galimu elementu.
Tai reiškia, kad paprastesnis variantas yra labiau tikėtinas dėl paties argumento pobūdžio. Netgi žmonės, suvokiantys statistinę tikrovę, slypinčią už jungtuko klaidingumo, gali lengvai į jį patekti dėl to, kad atrodo, kad tai įgimta patrauklesnė. Dėl tam tikrų priežasčių žmonės renkasi sudėtingesnį ar labiau išplėtotą variantą ir nusprendžia, kad tai labiau tikėtina arba labiau tikėtina situacija. Štai kodėl kažkas turi suprasti ir žinoti, kaip atpažinti jungties klaidingumą, kad jo išvengtų, nes matematinės ar statistinės informacijos gali nepakakti.