Apgavikų archetipas yra veikėjas, kuriamas remiantis pagrindine idėja, kad viena šalis apgaudinėja arba apgaudinėja kitą. Archetipas yra bendrai suprantama idėja, kuri turi galią visuotinėje žmonių bendruomenėje. Archetipai dažnai yra susiję su menais ir ypač su literatūra. Apgavikų archetipas yra pagrindinis pavyzdys, kai daugelis žmonių bendravimo tipų apima nuorodas į šių tipų simbolius.
Viena esminių archetipo savybių yra jo naudojimas pasakojimui. Tiesa, gudrybių archetipas yra ryškus daugelyje istorijų pasakojimo būdų. Ekspertai, įskaitant antropologus, atkreipia dėmesį į apgavikų archetipų naudojimą daugelyje kosmologijos istorijų arba istorijos apie žmogaus kilmę, kurios žodinėse visuomenėse buvo perduodamos per daugybę kartų. Šiandien daugelis jų įrašyta į knygas.
Klasikinėse mitologijose, tokiose kaip graikai ir romėnai, gudrybių archetipas yra įprastas, kaip ir neaiškiose kultūrose. Net ir bendrojoje įvairaus amžiaus grožinėje literatūroje gudruolis kaip archetipas ir toliau iškyla į paviršių. Pavyzdžiui, „Mefistofelio“ gudruolis yra „Fausto“ ciklo veikėjas, kuris pats yra daug nukopijuotas ir imituojamas Vakarų civilizacijos pasakojimas. Šis veikėjas informuoja daugelio kitų pasakų žmones, kaip nešventų galių turinčio apgautojo pavyzdį.
Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad apgavikų archetipas įvairiai pristatomas literatūriniame ar kitame meniniame kanone. Kai kurios šio archetipo versijos paprastai yra nekenksmingos, juokingos ir net mielos gudrybės. Kiti yra didžiuliai priešininkai arba piktadariai, keliantys grėsmę kitiems. Abu jie yra paplitę daugelio visuomenių literatūroje.
Daugeliu atvejų apgavikų archetipas yra alegorinė figūra. Pirmiau nurodytose kūrimo istorijose apgavikas gali būti paprasto gyvūno pavidalu. Dažnai šis simbolis nurodo konkrečias idėjas apie žmogaus vietą pasaulyje. Atspindėdamas tam tikrą santykį su kitais veikėjais, gudruolis daug pasako apie dievybės ketinimus, taip pat apie žmonių ketinimus.
Apgaulių archetipo studijos gali suteikti asmenims įžvalgos ne tik apie visuomenės literatūrines konvencijas, bet ir apie giliausius jos papročius bei masines psichologines ypatybes. Kai kurios šio archetipo formos naudojamos ir psichologijoje. Pavyzdžiui, apgavikų archetipas taip pat yra „Jungian archetipo“ pavyzdys, pavadintas garsaus gydytojo Carlo Jungo, kuris pateikė įvairių teorijų apie žmogaus protą, vardu.