Pabrėžiamasis įvardis naudojamas teiginyje, kad būtų pabrėžta, kartojant sakinio objektą ar dalyką. To beveik niekada nereikalaujama sakinyje, tačiau tai suteikia papildomos prasmės arba sustiprina teiginio dalį. Pabrėžiamasis įvardis turi tokią pačią formą kaip ir refleksinis įvardis, kuris naudojamas norint nurodyti, kad teiginio veiksmo objektas taip pat yra tą veiksmą atliekantis subjektas. Tačiau skirtumas tarp šių įvardžių tipų yra tas, kad refleksyvus įvardis veikia kaip tiesioginis arba netiesioginis sakinio objektas, o ryškūs įvardžiai iš esmės nereikalingi.
Įprastose pabrėžto įvardžio formose anglų kalba naudojama priesaga „-self“, pvz., „aš“ arba „pati“. Paprasti tokio tipo įvardžių pavyzdžiai būtų tokie sakiniai kaip „Aš pats nuėjau į parduotuvę“ arba „Pats prezidentas pastatė šį namą“. Pirmajame pavyzdyje žodis „aš“ nurodo sakinio temą, o „nuėjo“ yra predikatas arba veiksmas, kurio subjektas atlieka. „Į parduotuvę“ yra prielinksnio frazė, sudaryta iš prielinksnio „to“ ir daiktavardžio, susidedančio iš artikelio „the“ ir daiktavardžio „parduotuvė“, nurodanti veiksmo kryptį arba tikslą. Žodis „aš“ yra pabrėžiamas sakinio įvardis, kuris tik patvirtina, kad veiksmą atliko subjektas.
Antrame pavyzdyje „Prezidentas“ yra daiktavardžio frazės objektas, kurį sudaro straipsnis „The“ ir daiktavardis „Prezidentas“. „Pastatytas“ yra predikatas arba veiksmas šiame teiginyje, o „šis namas“ yra tiesioginis objektas, nurodantis, ką subjektas „pastatė“. Pabrėžtas įvardis „pats“ tik patvirtina, kad sakinyje veiksmą atliko „Prezidentas“. Jei pabrėžtieji įvardžiai būtų pašalinti iš kurio nors iš šių pavyzdžių, kiekvieno sakinio reikšmė išliktų nepakitusi.
Pabrėžiamasis įvardis paprastai anglų kalboje įgauna tą pačią formą kaip ir refleksinis įvardis, naudojant priesagą „-self“, tačiau kiekvienas iš šių įvardžių tipų tarnauja skirtingiems tikslams. Refleksinis įvardis naudojamas, kai sakinio objektas taip pat yra tiesioginis ar netiesioginis objektas, pvz., „Jis pats parašė pastabą“. Šiame pavyzdyje „Jis“ yra subjektas, o „rašė“ yra predikatas, o „pastaba“ yra tiesioginis objektas, nurodantis, pagal ką buvo atliktas veiksmas arba predikatas. Tačiau įvardis „pats“ nėra pabrėžiamas, o nurodo netiesioginį sakinio objektą, kuris parodo, kam ta pastaba skirta.
Jei iš sakinio būtų pašalintas žodis „pats“, prasmė pasikeistų, nes nebebūtų nurodytas asmuo, kuriam buvo skirtas užrašas. „Jis parašė pastabą“ vis dar yra visas sakinys, tačiau trūksta dalies originalo prasmės ir aiškumo. Tačiau sakinyje „Jis pats parašė pastabą“ naudojamas „pats“ kaip pabrėžiamas įvardis ir nebenurodomas netiesioginis užrašo objektas.