Kelių žanrų tekstas apima daugelio literatūros žanrų konvencijas. Žanras – tai istorijų, meno, muzikos ar filmų rinkinys, atitinkantis įvairias konvencijas. Pavyzdžiui, mokslinės fantastikos (sci-fi) istorijose dažniausiai yra futuristinė aplinka ir idėjos, orientuotos į mokslo ateitį; fantazija linkusi ignoruoti mokslą ir sukurti pasaulį, kuriame fizikos dėsniai gali būti pažeisti, kad būtų galima leisti tokius dalykus kaip magija. Kelių žanrų tekste bus idėjos ir stiliai, pažįstami bent dviem žanrams.
Žanro teorija svarbi požiūryje į kelių žanrų tekstą. Esminis idėjos klausimas, kai susiduriame su tekstu, užpildytu skirtingų žanrų konvencijomis, yra tai, ar žanrai apskritai egzistuoja. Angloamerikiečių ar anglų literatūroje žanro idėja svarbesnė nei kitų kalbų ir kultūrų. Žanro primetimas tekstams lėmė žanrinę tironiją ir literatūros bei žanrinės fantastikos atskyrimą. Todėl studentas ar akademikas, artėdamas prie tokio įvairaus teksto, turėtų pagalvoti, ar jis turi kelis žanrus, ar jo nėra.
Tokie tekstai kelia problemų mokiniui, nes jiems trūksta įprasto žanrinio konteksto, su kuriuo būtų galima palyginti. Kai tekstas yra lengvai matomas kaip mokslinės fantastikos, siaubo ar romantikos, yra tam tikrų konvencijų rinkinių, su kuriais galima palyginti tą tekstą. Dėl to kelių žanrų tekstas tampa labiau nenuspėjamas ir reikalauja daugiau informacijos apie konvencijas.
Yra paprastas būdas priartėti prie kelių žanrų teksto, tai yra išlikti atviram. Tai reiškia panaikinti lūkesčius iš teksto studijų. Tai paverčia jį įprastu tekstu, todėl į jį galima kreiptis tik dėl informacijos, nepasikliaujant daugybe kontekstų. Pavyzdžiui, tai panašu į naujo Erico Browno romano studijavimą, kontekstui nenaudojant HG Wellso, Ray’aus Bradbury’io ir Arthuro C. Clarke’o.
Užuot sukūrę kontrolinį konvencijų sąrašą ir lyginę tekstą su tuo kontroliniu sąrašu, asmenys gali perskaityti tekstą ir užsirašyti taisyklių, kurias, atrodo, naudoja tekstas, sąrašą. Remiantis šiais duomenimis, galima nustatyti, ar tekstas buvo sąmoningai sudarytas taip, kad jame būtų daug žanrų, ar jame kaip pagrindas buvo naudojamas vienas žanras, o tada buvo pridėta kitų žanrų konvencijų, kad tai paslėptų. Tokie tyrimai ir tekstas veda prie idėjų, tokių kaip požanrai, žanrų maišymas ir žanro raida.
Taip pat skaitant tokį tekstą galima suprasti, kad tam tikros sutartys neapsiriboja vienu žanru. Pavyzdžiui, magiškame realizme yra neatskiriama fantazijos dozė. Tą patį galima pasakyti apie siaubą ir gotikinę romantiką.