Grožinė literatūra yra terminas, plačiai naudojamas apibūdinti „rimtą grožinę literatūrą“, kuri turi tam tikrų literatūros nuopelnų. Nors literatūros kūriniuose būdingos grožinės literatūros kūriniams būdingos ypatybės, pvz., siužetas, šie kūriniai labiau pabrėžia stilių ir gylį. Apskritai grožinė literatūra nėra skelbiama taip dažnai ar taip plačiai kaip žanrinė fantastika, tačiau jos autoriams ir skaitytojams vis dar yra rinkos.
Nors kai kurie kritikai, apžvalgininkai, leidėjai ir net rašytojai grožinę literatūrą apibūdina kaip neturinčią siužeto, siužetas paprastai yra. Dažnai siužetą užgožia stipresnės grožinės literatūros ypatybės. Šios savybės gali apimti intensyvų dėmesį rašymo stiliui, psichologiniam gyliui ir tam, kas vyksta su kiekvienu veikėju. Kitų rūšių grožinės literatūros siužetai paprastai yra paprasti, kuriuos lemia veikėjai ir jų veiksmai, motyvai ar ketinimai, o skaitytojai gali tiksliai nustatyti šiuos siužetus be pastangų. Kita vertus, grožinė literatūra naudoja savo ypatybes, kad skaitytojai stengtųsi suprasti siužetą.
Vienas iš būdų lengviau atskirti grožinę literatūrą nuo kitų grožinės literatūros rūšių yra palyginti šias charakteristikas. Pavyzdžiui, populiarioji fantastika, taip pat žinoma kaip žanrinė fantastika, dažniausiai daugiau dėmesio skiria istorijos pasakojimui ir siužetui. Tai nereiškia, kad populiariajai grožinei literatūrai trūksta savybių, tokių kaip psichologinis gylis, tačiau tai reiškia, kad tokio pobūdžio grožinėje literatūroje paprastai ne tiek daug dėmesio skiriama šiems bruožams, kiek pasakojimų ir istorijų siužeto plėtojimui. Paprastai žanrinė fantastika prilimpa prie konkretaus žanro ir toks dėmesys pasakojimui bei siužetui padeda skaitytojams lengviau atpažinti tą žanrą. Žanro ar populiarios grožinės literatūros pavyzdžiai yra romansai ar meilės istorijos, siaubai ir paslaptys.
Lyginant grožinę literatūrą su populiariąja fantastika, tampa lengviau pastebėti kitas, paviršutiniškesnes savybes. Pavyzdžiui, literatūros kūriniai paprastai turi mažiau tiesioginių pavadinimų nei populiarūs kūriniai. JK Rowling „Haris Poteris ir paslapčių kambarys“ yra žanro kūrinio su tiesioginiu pavadinimu pavyzdys, o Harper Lee „Nužudyti juokdarį“ yra literatūros kūrinio su netiesioginiu pavadinimu pavyzdys. Kita paviršiaus charakteristika yra kalba, kurią naudoja kiekvieno tipo grožinė literatūra. Populiarioje grožinėje literatūroje dažniausiai vartojama įprastinė, šiuolaikinė kalba, o literatūriniuose kūriniuose – sudėtingesni žodžiai.
Paprastai grožinė literatūra pateikiama romano, novelės ar novelės pavidalu. Daugelis literatūros leidėjų išleidžia mažiau literatūros kūrinių nei populiariosios grožinės literatūros. Jie taip pat linkę išleisti mažesnius kiekius tų kūrinių, kuriuos skelbia. Tai nereiškia, kad rašytojai turėtų vengti literatūros kūrinių, taip pat nereiškia, kad nėra vilties juos paskelbti. Labiau tikėtina, kad tai reiškia, kad leidėjai tik reaguoja į savo klientų poreikius.