Neapibrėžtas daiktavardis yra daiktavardžio tipas, kurio nuoroda nėra konkreti. Apskritai neapibrėžtos kalbos dalys yra žodžiai, kurie nurodo ne tam tikrą atvejį, o bendrinį arba atvirąjį žodžio atvejį. Stebėdami skirtumą tarp apibrėžtų ir neapibrėžtų daiktavardžių, kalbos pradedantiesiems gali padėti daugiau suprasti kalbą.
Ekspertai apibūdina neapibrėžtą daiktavardį kaip daiktavardį, kuris nurodo ne ką nors žinomo ar pažįstamo, o teorinį ar atsitiktinį. Pavyzdžiui, angliškai kalbantis asmuo, kalbantis apie „šuo“ arba „katė“, vartoja neapibrėžtus daiktavardžius, kalbėdamas apie bet kurį šunį ar katę. Tas pats kalbėtojas, kalbėdamas apie „šuo“ arba sakydamas konkretaus šuns vardą, kalba apie tam tikrą šunį. Panašiai kalbant apie „katę“ arba minint katę vardu, neapibrėžtas daiktavardis pakeičiamas apibrėžtu.
Vienas iš pagrindinių būdų žymėti neapibrėžtus daiktavardžius anglų kalba yra tai, kad vietoj vardo ar galutinio artikelio prieš daiktavardį, neapibrėžtajame daiktavardyje naudojamas neapibrėžtas artikelis „a“ arba „an“. Šie straipsniai paprastai padeda klausytojams ar skaitytojams nustatyti, ar daiktavardis yra apibrėžtas, ar neapibrėžtas. Šiuose straipsniuose dažnai pateikiamas naudingas planas, kaip naudoti daiktavardžius kontekste. Anglų ir kitomis kalbomis mąstymas apie apibrėžtus ir neapibrėžtus veiksmažodžius taip pat gali padėti besimokantiems kalbų sužinoti daugiau apie tai, kaip gimtoji kalba vartoja tam tikrą straipsnių rinkinį. Kadangi kai kurių kalbų straipsniai yra pagal lytį arba kitaip sudėtingi, besimokančiajam gali būti labai svarbu atskirti apibrėžtinius ir neapibrėžtus daiktavardžius bei su jais susijusius artikelius; taip pat kai kuriose kalbose straipsniai visai nenaudojami, o tai reiškia, kad norint nustatyti numatomą reikšmę turi būti naudojami kiti konteksto įkalčiai.
Tiems, kurie nori tinkamai kontekstualizuoti daiktavardžius, svarbu žinoti skirtumą tarp apibrėžtinių ir neapibrėžtų daiktavardžių. Kai kurie kalbininkai tiria šių daiktavardžių tipų įgijimą vaikams, matydami, kaip lengva ar sunku gali būti pernelyg susidoroti su šiomis dviem skirtingomis daiktavardžių kategorijomis. Besimokantieji kalbos turi žinoti, kaip apibrėžti ir neapibrėžti daiktavardžiai keičia sakinio reikšmę, kad galėtų juos teisingai vartoti. Tai galima padaryti su praktika. Ypač naudinga naudoti išteklius, pvz., vadovėlius ar frazių sąrašus, siekiant modeliuoti teisingą įvairių kalboje įprastų daiktavardžių ir straipsnių vartoseną, nurodant apibrėžtus ir neapibrėžtus dalykus bei objektus.