Vizualinis samprotavimas yra vizualinės informacijos analizės procesas ir gebėjimas ja remiantis spręsti problemas. Asmens vizualiniai mąstymo gebėjimai yra susiję su bendru intelektu. Tai yra neverbalinio intelekto komponentas, reiškiantis, kad žmogus neprivalo vartoti kalbos, kad išspręstų regėjimo problemas.
Testuose, kuriuose matuojamas intelekto koeficientas (IQ), beveik visada yra klausimų, kuriems reikia tokio samprotavimo. Šie klausimai gali reikalauti, kad testuotojas nustatytų vizualinius modelius ir jais manipuliuotų. Jie gali parodyti formų rinkinį ir paprašyti testuotojo nustatyti, kokios formos turėtų būti toliau pateikiamos šablone. Kito tipo klausimai gali parodyti dvimatį trimačio objekto vaizdą ir paprašyti asmens nustatyti, kaip objektas galėtų atrodyti kitu kampu. Norint atsakyti į šį klausimą, reikia ir vizualinio, ir erdvinio samprotavimo įgūdžių.
Vizualinio mąstymo įgūdžiai taip pat yra svarbūs daugelyje realaus gyvenimo kontekstų. Pavyzdžiui, norint interpretuoti diagramose ir diagramose esančią informaciją, paprastai reikia derinti žodinę, matematinę ir vaizdinę analizę. Asmuo, žiūrintis į diagramą, turi nustatyti, kokio tipo informacija rodoma (paprastai skaitydamas pavadinimą ir etiketes), o tada analizuoti informaciją naudodamas matematinius ir vaizdinius įgūdžius. Norint skaityti žemėlapį, reikia suprasti vaizdinės informacijos santykį su realaus pasaulio kontekstu. Vizualinio mąstymo gebėjimai taip pat padeda mokiniams išmokti naujų matematikos, fizikos ir kitų įgūdžių sąvokų.
Daugeliui karjeros būdų reikia aukšto lygio vizualinio mąstymo. Daugelis architektūros, inžinerijos ir dizaino darbų apima darbą su trimačių objektų kompiuteriniais modeliais, kuriuos vartotojas turi turėti galimybę valdyti savo mintyse ir kompiuterio ekrane. Gera regėjimo atmintis ir mąstymo gebėjimai padeda šių sričių profesionalams prisiminti ir apdoroti įvairių tipų dizaino modelius.
Savo vizualinio mąstymo įgūdžius žmogus gali tobulinti įvairiomis priemonėmis. Tiesiog atkreipiant dėmesį į vaizdinę informaciją ir sąmoningai stengiantis ją interpretuoti, žmogus gali lengviau išmokti samprotauti. Žmonėms, turintiems labai stiprių žodinių gebėjimų, taip pat gali būti naudinga kalbėti apie regėjimo modelio problemas, tokias kaip IQ testuose.