Retorinė teorija – tai teorija, nagrinėjanti retoriką pagal jos kalbines, pažinimo, kultūrines ir filosofines pasekmes ir padarinius. Yra daug skirtingų retorikos teorijos šakų, tačiau jas visas vienija dėmesys pačiai retorikai ir jos panaudojimo bei taikymo įvairiose situacijose būdais. Pirmieji užregistruoti retorinės teorijos tyrimai kilę iš senovės Graikijos, kur filosofai suskirstė retoriką į logotipus, patosą ir etosą. Atskirti retorikos teoriją nuo pačios retorikos gali būti sunku, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad retorikos teorija labiau susijusi su retorikos poveikiu, o ne su jos praktika.
Paprasčiausi retorikos ir retorinės teorijos skirtumai yra patosas, etosas ir logotipas. Šie skirtumai iš esmės yra būdai, kuriais retoriai siekia įtikinti žmones, kurie jų klauso. Patosas sutelkia dėmesį į būdus, kuriais kalbėtojai gali apeliuoti į emocijas. Ethos dėmesys sutelkiamas į suvokiamą asmens charakterio ar kompetencijos patrauklumą. Logos yra logikos studija, apimanti argumentų dekonstruojimą ir kūrimą.
Retorikos teorijos studentams pirmiausia rūpi, kaip įvairūs retorikos įgūdžiai veikia klausytoją ar skaitytoją. Patosas yra apeliavimo į emocijas procesas, kurį galima analizuoti kalbiniu požiūriu. Žodžiai, kuriuos retorius naudoja aptardamas temą, gali būti emociškai neutralūs arba emociškai įkrauti. Pavyzdžiui, įvykis gali būti apibūdintas kaip „atsitiktinis įvykis su apgailėtinomis pasekmėmis“ arba „pasireiškimas, kilęs iš nerūpestingos vyriausybės ir beatodairiško atsisakymo dėl visuomenės saugumo“. Nors šiuose dviejuose teiginiuose gali būti aptariama ta pati problema, pastarasis naudoja emociškai įkrautus terminus, tokius kaip „beatodairiškas atsisakymas“, kad apeliuotų į klausytojų emocijas.
Etosas yra viena sritis, kurioje kalbėtojai dėl savo praeities patirties ar charakterio siekia įgyti moralinį arba intelektualinį pranašumą. Poveikis, kurį auditorijai daro moralinį pranašumą turinčio asmens, pavyzdžiui, labdaros darbuotojo, poveikis gali labai skirtis nuo nuteisto žmogžudžio. Politikai paprastai bando naudoti etosą, kad pridėtų vertę tam, ką jie ginčija, nes kalbėtojo charakteris turi įtakos auditorijos suvokimui apie tai, kas sakoma. Štai kodėl dažnai prarandama parama, jei politikas patenka į skandalą.
Paskutinis pagrindinis retorinės teorijos aspektas yra logotipai arba logika. Logikos tikslas yra sukurti arba dekonstruoti argumentus, pagrįstus jų samprotavimo linijomis. Daugeliu atžvilgių nepriekaištinga logika gali turėti didelį poveikį klausytojų pažintiniam supratimui apie tai, kas sakoma. Taip pat ydinga logika, kurią teisingai nustato oponentas, gali turėti neigiamos įtakos klausytojų nuomonei apie pateiktą argumentą. Įdomu tai, kad logika siekia beveik konkrečiai pašalinti visus nereikšmingos informacijos sluoksnius, kuriuos sukuria tiek patosas, tiek etosas.