Socialinis atstūmimas įvyksta, kai vienas asmuo sąmoningai pašalinamas iš socialinių situacijų. Šį atmetimą gali atlikti individas arba žmonių grupė, jis gali būti aktyvus arba pasyvus. Buvo atlikta daugybė tyrimų apie socialinį atstūmimą. Šie tyrimai parodė, kad tokio tipo atmetimas gali sukelti įvairius neigiamus psichologinius padarinius sergančiajam, įskaitant agresiją ir atsiribojimą.
Žmonės iš prigimties yra socialūs padarai, o atstūmimas beveik visada yra emociškai skausmingas. Tam tikras atstūmimas yra normalus gyvenime, ir beveik kiekvienas per savo gyvenimą patyrė arba patirs tam tikrą socialinę atskirtį. Pakartotinis atmetimas, piktybinis ar kitoks, gali turėti neigiamos įtakos asmeniui. Šie atstūmimai gali būti daug labiau niokojantys labai jautriam asmeniui arba jei pritapimas tam tikrame asmenyje ar grupėje yra labai svarbus vengiamam asmeniui.
Aktyvus socialinis atstūmimas gali pasireikšti tokiomis formomis kaip patyčios ar erzinimas. Kita vertus, pasyvų atstūmimą gali būti šiek tiek sunkiau atpažinti ir tai gali apimti tam tikro asmens ignoravimą ir jo pašalinimą iš tam tikros veiklos. Nors pasyvus atmetimas gali atrodyti ne toks žiaurus, jis gali turėti tiek pat žalingų padarinių.
Bėgant metams psichologai bandė išsiaiškinti, kas labiausiai kenčia nuo socialinio atstūmimo. Nors tai nėra tikslus mokslas ir visos situacijos skiriasi, jie išsiaiškino, kad tie, kurie laikomi skirtingais nuo vadinamųjų normalių žmonių, dažniau yra socialiniai atstumtieji. Manoma, kad drovūs ar agresyvūs žmonės yra labiau nukreipti į atstūmimą, nes šie asmenybės bruožai paprastai būna šiek tiek neįprasti.
Buvo atlikta nemažai tyrimų, susijusių su socialinio atstūmimo poveikiu. Kai kurie rezultatai parodė, kad vaikai, kurie yra socialiai atstumti, dažniau gauna prastus pažymius, meta mokyklą, turi žemą savigarbą arba turi piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemą. Taip pat buvo teigiama, kad šie asmenys dažnai tampa vis agresyvesni arba uždaresni.
Viena socialinio atstūmimo teorijų yra ta, kad tai gali tapti užburtu ratu. Pavyzdžiui, jei socialinis atstumtasis iš prigimties yra drovus žmogus, pakartotinis atstūmimas greičiausiai gali paskatinti jį labiau užsidaryti. Dėl to bendraamžiai dažnai jį labiau atstums, jis gali tapti uždaresnis ir pan.
Tas pats pasakytina ir apie agresyvias asmenybes. Jei žmogus iš prigimties yra agresyvus, yra didelė tikimybė, kad jis taps socialiniu atstumtuoju. Dėl šių bendraamžių veiksmų jis gali tapti dar agresyvesnis. Šis ciklas gali tęstis visą žmogaus gyvenimą, o jį nutraukti gali būti gana sunku.