Sodo tako sakinys yra toks, kuris perkeltine prasme nuveda skaitytoją sodo taku, suklaidindamas jį manydamas, kad sakinio prasmė skirsis nuo iš tikrųjų. Gramatiškai teisingas, sodo tako sakinys yra klaidinantis arba klaidinantis, nes skaitydami angliškai žmonės, atsižvelgdami į savo patirtį ir išankstines nuostatas, sukuria po vieną žodį. Daugumos sodo tako sakinių reikšmė išaiškėja perskaičius visą sakinį, nors skaitytojas dažnai turi atsitraukti, kad iš naujo išnagrinėtų ir iš naujo interpretuotų žodžius.
Daugelis angliškų žodžių atlieka dvigubą pareigą ir kaip daiktavardžiai, ir kaip veiksmažodžiai, ir tuo grindžiamas daugelio sodo tako sakinių dviprasmiškumas. Pavyzdžiui, skaitydami sakinį, prasidedantį „senas žmogus“, žmonės mano, kad „vyras“ yra daiktavardis. Kai sakinys baigiasi žodžiais „valtis“, skaitytojai turi pakeisti viso sakinio – „Senis, valtis“ – prielaidą, kad ji turėtų kokią nors prasmę. Kai suvokiame, kad „žmogus“ šiuo atveju naudojamas kaip veiksmažodis, reiškiantis „veikti“, sakinio prasmė yra aiški.
Daugelis sakinių yra dviprasmiški, tačiau tai nebūtinai paverčia juos tikrais sodo tako sakiniais. Sodo tako sakinyje yra vietinis dviprasmiškumas, kuris yra išaiškintas sakinyje, pvz., „Senas traukinys, jaunas kovoja“. Kita vertus, „katę prie trobos rado sodininkas“ yra visuotinai dviprasmiškas, nes prasmė lieka neaiški.
Kitas anglų kalbos bruožas, vedantis į sodo tako sakinius, yra tinkamas žodžių iš sakinių nepalikimas. „Arklys, kuris lenktyniavo pro tvartą, nukrito“ yra puikus ir gramatiškai teisingas sakinys, turintis gana paprastą reikšmę, kuri iš esmės yra „arklys nukrito“. Tačiau pašalinus žodžius „tai buvo“, sakinys yra ne mažiau gramatiškai teisingas, o reikšmė nepakitusi. Skaitytojas, susidūręs su užrašu „Arklys lenktyniavo pro tvartą, nukrito“, greičiausiai turės bent kartą atsitraukti, kad persvarstytų pradines prielaidas apie sakinio prasmę.
Klaidinantis sodo tako sakinio pobūdis yra daug ryškesnis, kai jis parašytas. Taip yra todėl, kad yra tiek daug daugiau žodinio bendravimo komponentų, tokių kaip linksniavimas ir balso tonas, todėl tikroji sakinio prasmė dažnai būna aiški jau pasakius sakinį. Laikraščių antraštės kartais yra sodo tako sakiniai, pvz., „Greitosios pagalbos ekipažas padeda gyvatei įkandus aukai“; Antrojo pasaulinio karo pavyzdys buvo „Aštuntoji armija stumia butelius į vokiečių galą“. Tokios antraštės kartais tyčia rašomos sodo tako stiliumi, kad patrauktų skaitytojo susidomėjimą. Juk antraščių rašytojo darbas yra įtikinti skaitytojus perskaityti istoriją po antrašte, o sodo tako sakinys dažnai yra patikimas dėmesio patraukimas.