Aktyvinimo plitimas yra darbinės atminties, dar vadinamos trumpalaike atmintimi, modelis, kuriuo siekiama paaiškinti, kaip protas apdoroja susijusias idėjas, ypač semantines ar verbalines sąvokas. Išplitimo aktyvinimo modelis yra vienas iš būdų, kaip kognityviniai psichologai paaiškina pradinį efektą, kuris yra pastebimas reiškinys, kai asmuo gali greičiau prisiminti informaciją apie dalyką, kai tik yra įdiegta susijusi sąvoka. Pagal šį modelį semantinė ilgalaikė atmintis susideda iš didžiulio tarpusavyje susijusių sąvokų tinklo. Kai žmogui pateikiama bet kokia sąvoka, to žmogaus galvoje suaktyvinamos su ja labiausiai susijusios sąvokos, paruošiančios arba „priimdamos“ jį prisiminti su bet kuria iš jų susijusią informaciją.
Pagal plitimo aktyvavimo teoriją, kiekviena semantinė sąvoka turi mazgą neuroniniame tinkle, kuris aktyvuojamas tuo pačiu metu kaip ir susijusių sąvokų mazgai. Jei žmogui pateikiama sąvoka „šuo“, gali būti suaktyvinti tokių sąvokų kaip „žievė“, „didelis“ ir „naminis gyvūnėlis“ mazgai, paskatindami jį susimąstyti apie šiuos susijusius žodžius. Priklausomai nuo to, kokia su „šuo“ susijusi sąvoka pateikiama toliau, asmuo gali prisiminti bet kokią informaciją, kuri gali būti svarbi atliekamai užduočiai. Viena iš tokių užduočių galėtų būti semantinių teiginių tikslumo įvertinimas. Pavyzdžiui, asmuo galėtų greičiau patikrinti teiginį „Biglis yra šuo“, jei jis jau žino, kad tema yra „šuo“.
Kuo stipresnis idėjų ryšys, tuo greičiau žmogus sugeba prisiminti svarbią informaciją. Žmogus tikriausiai gali labai greitai patikrinti teiginį „Paukštis yra gyvūnas“, nes paukščiai yra labai dažni, tipiški kategorijos „gyvūnas“ pavyzdžiai. Kita vertus, tam pačiam asmeniui greičiausiai prireiktų daug ilgiau apdoroti ir patikrinti teiginį „Šinšila yra gyvūnas“, nes šinšila yra netipiškas šios kategorijos narys. Išplitimo aktyvinimo modelis atsižvelgtų į šį sunkumą sakydamas, kad „šinšilos“ mazgas nebūtinai būtų suaktyvintas pagal kategoriją „gyvūnas“.
Žinoma, asociacijos tarp semantinių sąvokų labai skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Pavyzdžiui, žmogus, turintis naminę šinšilą, turės daug stipresnį ryšį tarp „gyvūno“ ir „šinšilos“ nei kiti. Tokiu būdu semantinės kategorijos, aprašytos plintančio aktyvinimo būdu, yra tiek tikrojo turinio, tiek individualios patirties produktas. Dėl šios priežasties plitimo aktyvinimo modelis yra labai naudingas aprašant, kaip protas reagavo į semantinę užduotį, bet nebūtinai naudingas numatant, kaip žmogus reaguos į bet kurią užduotį.