Komiksai ir grafiniai romanai skiriasi istorijos išsamumu, trukme ir reklamų buvimu. Pastaruosius leidinius lengviau rasti knygynuose ir bibliotekose, o dažniausiai jie skirti daugiau suaugusiems. Identifikavimo numeriai taip pat nėra vienodi. Kai kurie žmonės mano, kad komiksai yra labiau „įprasti“ ir mažiau meniški, tačiau kolekcionieriams jie gali būti verti tūkstančius dolerių, todėl galima ginčytis, kuri forma yra vertingesnė.
Istorijos užbaigtumas
Standartinė komiksų knyga paprastai apima istorijos pradžią, vidurį arba pabaigą, todėl žmogus paprastai negali perskaityti ar nusipirkti tik vienos, kad išmoktų visą siužetą ar atrastų veikėjus. Priešingai, grafinis romanas paprastai apima visą istoriją. Jei rašytojai ir menininkai nusprendžia sukurti tęsinį, jie sukuria jį kaip naują, užbaigtą istoriją su pradžia, viduriu ir pabaiga.
Kai kurie grafiniai romanai nuo pat pradžių sukurti taip, kad papasakotų vieną ilgą istoriją, kurios logiškai neįmanoma suskaidyti į trumpesnį formatą. Šio formato naudojimas suteikia autoriui kūrybinę laisvę papasakoti savo istoriją originaliu būdu, nepridedant staigių nuokrypių ir nekeičiant natūralios istorijos tėkmės. Kitais atvejais komiksų rinkinys bus išleistas romano pavidalu. Šis tipas paima tuos atskirus komiksus, kuriuose pasakojamos skirtingos istorijos dalys, ir sujungia juos į vieną skaitymo patirtį, dažnai aiškiai atskiriant kiekvieną dalį.
Leidėjai kartais išleidžia komiksus kaip knygų kolekciją, todėl bandant atskirti kyla šiek tiek painiavos. Jie dažnai tai daro su labai populiariais pavadinimais, tokiais kaip Garfield, Peanuts arba Calvin and Hobbes. Pavadinimai čia pateikia užuominą, nes šiose kolekcijose paprastai pateikiama informacija apie tai, kaip leidinys buvo organizuotas, pvz., pagal metus ar temą.
Ilgis ir formatas
Atsižvelgiant į istorijos išsamumą, paprastai komiksas yra nuo 21 iki 24 puslapių. Daugumai jų perskaityti užtrunka tik 10–30 minučių, todėl jie puikiai tinka trumpam laisvalaikiui. Grafinis romanas gali būti nuo 60 iki 120 puslapių nuo trijų iki šešių kartų ilgesnis, tačiau žmogus paprastai vis tiek gali jį užbaigti vienu prisėdimu.
Komiksai yra periodiniai leidiniai, paprastai spausdinami ant žurnalinio popieriaus ir tiesiog įrišami kabėmis. Kita vertus, grafinius romanus kartais galima rasti kietais viršeliais, nors tai rečiau nei minkštais viršeliais. Minkštų viršelių viršeliai paprastai yra stori ir blizgūs, o romanai įrišti kaip ir kitos, labiau tradicinės knygos.
Skelbimai
Leidėjai dažnai į komiksų knygą įtraukia nuo aštuonių iki dešimties puslapių skelbimų, todėl bendras puslapių skaičius siekia maždaug 32. Daugelis šių skelbimų yra įmonės viduje, tai reiškia, kad jie skirti atkreipti dėmesį į kitus tos pačios įmonės kūrinius ar produktus. . Kiti yra iš kitų įmonių ir padeda padengti gamybos išlaidas. Paprastai grafiniuose romanuose rinkodaros yra mažai arba visai nėra. Dėl to jie paprastai yra daug brangesni.
Kur juos rasti
Dauguma komiksų dažnai parduodami tiesiogiai specializuotose parduotuvėse, o tik keli platinami knygnešiams ir bibliotekoms. Grafinių romanų paprastai galima įsigyti tradicinėse knygų parduotuvėse ir bibliotekose, nors kai kuriose komiksų parduotuvėse yra keletas pavadinimų.
Brandos įvertinimas
Grafiniai romanai dažniausiai yra skirti suaugusiems skaitytojams, todėl jie dažnai turi brandžių temų, kurios netinka vaikams. Vieno atpažįstamiausių grafinių novelistų Franko Millerio, knygų „Nuodėmių miestas“ ir „300“ autoriaus, be daugelio kitų, darbas tikrai nėra skirtas silpnaširdžiams. Jame yra reikšmingų nuorodų į seksą ir smurtą, o iliustracijos nepalieka daug vietos vaizduotei.
Žmonės dažnai mano, kad komiksai yra skirti specialiai vaikams ar paaugliams, nors daugelis suaugusiųjų taip pat mėgsta šias temas. Kai kurios sąvokos yra gana universalios, pavyzdžiui, gėris kovoja su blogiu, romantikos paieška arba kasdienių įvykių, tokių kaip mokykla, tvarkymas. Komiksai vaikams dažnai tinka pradedantiesiems skaitytojams, nes tekstas yra gana paprastas ir apibūdina tai, kas rodoma kiekviename kūrinio kadre.
Tačiau šis skirtumas ne visada yra griežta taisyklė. Pavyzdžiui, japoniškose mangose, kurios yra tam tikros rūšies komiksai, dažnai nagrinėjamos suaugusiųjų temos. Taip pat yra keletas komiksų pavadinimų, žinomų dėl savo smurto ir kitų suaugusiųjų temų. Vaikų komiksai taip pat gali būti renkami grafinio romano formatu, nors jie yra šiek tiek retesni nei suaugusiesiems skirti pavadinimai.
Identifikacija
Kaip ir bet kuriam kitam romanui, grafiniams romanams suteikiamas tarptautinis standartinis knygos numeris (ISBN), 13 skaitmenų identifikatorius, naudojamas su knygomis. Jungtinėse Valstijose jie taip pat turi Kongreso bibliotekos padavimo numerius. Komiksai, atvirkščiai, paprastai turi tarptautinį standartinį serijos numerį (ISSN), aštuonių skaitmenų numerį, naudojamą tik periodiniuose leidiniuose.
Priėmimas ir vertė
Nors komiksai yra nepaprastai populiarūs, apskritai daugelis žmonių jas vertina kaip „žemesnę“ meno formą, iš dalies todėl, kad mano, kad jos daugiausia skirtos vaikams arba jų temos yra paprastos. Grafiniai romanai paprastai yra labiau priimtini, kai kurie netgi sudaro bestselerių sąrašus ir gali tiesiogiai konkuruoti su tradiciniais romanais. Tie, kuriuose derinamos komiksų serijos, gali būti patrauklesni suaugusiems, kurie gali jaustis sąmoningi, pirkdami atskiras komiksų knygas. Daugelis komiksų autorių teigia, kad skirtumas yra tik rinkodaros terminas, skirtas parduoti brangesnį formatą.
Nepaisant įprasto požiūrio į komiksus kaip „įprastus“, kai kurie iš šių leidinių tapo nepaprastai sėkmingi ir padarė didelę įtaką kultūrai. Pavyzdžiui, frazės, personažai ir objektai iš žinomų žmonių, tokių kaip Spiderman, Supermen ir Betmenas, išplito į kitas sritis, įskaitant muziką, televiziją ir žaislus. Daugiausia uždirbęs 2008 m. JAV filmas buvo „Tamsos riteris“, sukurtas pagal Betmeno komiksus, o 2012 m. – „Keršytojai“, sukurtas pagal „Marvel Comics“ superherojus.
Kitas būdas, kuriuo komiksai tapo labiau priimtini, yra jų tikroji finansinė vertė. Labai reti gali kainuoti tūkstančius dolerių. Žmonės taip pat kolekcionuoja grafinius romanus, bet kai renkasi, tai dažniausiai dėl to, kad jiems patinka tam tikras meno stilius ar siužetinė linija, o ne todėl, kad ieško investicijos.