Daugumoje idiomų yra bent vaizdo ir metaforos elementų. Daugelis taip pat yra kaip labai sutirštintos istorijos. Idioma „paukščiams“, naudojama atsitiktiniuose pokalbiuose, nurodant, kad idėja ar objektas yra visiškai nenaudingas, apima visus tris.
Kai kažkas paženklinta kaip skirta paukščiams, kalbėtojas paprastai kalba su pasibjaurėjimu. Idioma yra būdas atmesti kažkieno idėją ar ką nors labiau apčiuopiamą, pavyzdžiui, projektą ar planą, kaip mažai ar nieko vertą. Vaizdas, kurį sukelia šie trys žodžiai, yra kažkas, kas buvo išmesta pro langą kaip šiukšlės, o tai būtų įdomu tik paukščiams.
Tas vaizdas turi subtilią potekstę. Į paukščius ilgą laiką buvo žiūrima kaip į paprastus sutvėrimus, neturinčius jokio intelekto. Tai matoma kitoje idiomoje, „paukščių smegenyse“. Numanoma žinia yra ta, kad kažkas, kas įdomu paukščių proto žmonėms, neturi būtinos medžiagos ar svarbos, kad būtų vertinga visiems, turintiems intelektą.
Tai, kas yra skirta paukščiams, gali būti išmesta iš rankų ir niekas greičiausiai neprieštaraus. Protestuojant dėl tokio griežtai išreikšto atleidimo, galima manyti, kad protestuotojas taip pat yra paukščių smegenys. Užuot buvęs apkaltintas, dauguma tokio pokalbio dalyvių pasitrauks į šalį ir leis ignoruoti, apleisti ir galiausiai sunaikinti, atrodytų, bevertę mintį ar veiklą.
Istoriškai frazė „paukščiams“ pirmą kartą išpopuliarėjo Antrojo pasaulinio karo metu. Jis buvo pagrįstas grubesniu posakiu, kuris sužadino paukščių, besimaitinančių karvių ar arklių mėšlu, medžiojančių sėklas ar nesuvirškintas žoles, įvaizdį. Posakis tapo kariuomenės žargonu, kalbant apie bet ką, kas buvo beprasmiška, juokinga ar tiesiog neverta niekam, išskyrus pačius apgailėtiniausius ar mažiausiai pajėgius. Tačiau norint, kad jis būtų įtrauktas į kasdienį pokalbį kaip išraiška, jį reikėjo išvalyti. Tiesioginė nuoroda į mėšlą buvo tvarkingai pašalinta, o frazė sutrumpinta iki tų pačių trijų žodžių, kurie naudojami šiandien.
Nors daugelis angliškų idiomų peršoko į balą ir yra plačiai vartojamos Anglijoje bei kitose angliškai kalbančiose šalyse, tai nėra viena iš jų. Įdomu tai, kad ši frazė turi didžiausią populiarumą tarp Amerikos senjorų ir labai jaunų žmonių. Galbūt taip yra todėl, kad vyresnieji šį posakį vartojo nuo pat jaunystės, kai jis išpopuliarėjo, ir, kaip ir visos naujos idiomos, atrodė kupinas prasmės ir linksmybių. Jaunimui tai patinka vien dėl sukuriamo įvaizdžio; jie taip pat mėgsta kitas idiomas, kuriose yra gyvybės, pavyzdžiui, „žuvis iš vandens“ arba „atmintis kaip dramblys“.