Rimas yra literatūrinis terminas, reiškiantis, kad paskutiniai dviejų ar daugiau žodžių garsai skamba vienodai arba labai panašiai. Rimai dažnai pastebimi tam tikrose poezijos rūšyse, tačiau taip pat dažnai, nesvarbu, ar jie buvo sugalvoti, ar ne, įprastai rašant ir kalbant. Eilėraštyje rimai dažniausiai išdėstomi eilučių pabaigoje, ypač kai eilutėse yra panašus metras, kirčiuotų ar nekirčiuotų skiemenų skaičius.
Dviejų paprastų žodžių, kurie rimuojasi, pavyzdys yra „drąsus“ ir „išsaugoti“. Tačiau mažiau intuityviai žodis „autoklavas“ taip pat būtų laikomas rimu su „drąsus“ arba „išsaugoti“, nepaisant jo pradžioje papildomų dviejų skiemenų. Skirtingai nuo kitų literatūros terminų, tokių kaip aliteracija, kai žodžių pradžioje arba viduryje gali skambėti panašūs garsai, rimas turi skambėti vienodai ir baigiamoji balsė, ir priebalsių deriniai. Pavyzdžiui, nors „vos“ ir „gana“ būtų rimas, „plikas“ ir „gana“ ne, nors balsių garsai išlieka tie patys.
Rimai taip pat gali atsirasti, kai du ar daugiau žodžių skamba taip pat kaip kitas žodis. Pavyzdžiui, gerai žinomas posakis „Tu esi poetas ir to net nežinojai“ rimuojasi, nes „poetas“ ir „žinok“ skleidžia tuos pačius garsus. Šiame pavyzdyje du rimuoti garsai matuoklyje taip pat išdėstyti tolygiai, taigi, jei eilutės būtų parašytos skirtingai, eilutės pabaigoje būtų rodomas žodis „poetas“ ir „žinau“.
Rimuojančių žodžių išdėstymo panašaus dydžio eilučių pabaigoje technika ne tik sujungia eilutes, bet ir suteikia malonų į dainą panašų garsą, kai pasakoma garsiai. Dėl to eilėraštis skamba patraukliau, jį taip pat lengviau atsiminti ir deklamuoti. Eilėraščiai taip pat tarnauja kaip garsiniai žymekliai, nurodantys klausytojui eilėraščio metrą ir struktūrą. Pavyzdžiui, jei „Tu esi poetas ir tu to net nežinojai“ būtų parašytas kaip „Tu esi poetas ir tu to net nežinojai“, posakis tampa nebeįsimintinas ar malonus klausytis, ir ji apskritai praranda savo, kaip eilėraščio, struktūrą. Kai kurios poezijos rūšys, pvz., limericks, naudojasi šiuo faktu ir naudoja labai specifinį rimą ir metrą, kad kvaila ar humoristiška daina būtų įsimintina ir maloni klausytis.