Egzistencinis nerimas yra baimės ar nerimo būsena, susijusi su filosofija, žinoma kaip egzistencializmas. Egzistencializmas yra įsitikinimas, kad gyvenimas neturi jokios kitos prasmės, išskyrus tai, ką žmonės jam suteikia. Taigi visi žmonės turi laisvę pasirinkti bet kokį veiksmą, taip pat atsakomybę prisiimti to veiksmo pasekmes. Būtent ši laisvė ir atsakomybė sukelia egzistencinį nerimą. Egzistencialistai teigia, kad moralūs žmonės negali turėti kito protingo atsako į baisią savo pasirinkimų naštą.
Anglų kalbos žodis „angst“ kilęs iš tos pačios lotyniškos šaknies kaip „anguish“ ir „anxiety“ ir perteikia panašią reikšmę. Vokiečių, olandų ir skandinavų kalbose šio žodžio apibrėžimas ir rašyba yra maždaug vienodi. Egzistencinio nerimo sampratą pirmą kartą išnagrinėjo danų filosofas Sorenas Kierkegaardas savo 1844 m. knygoje Begrebet Angest arba The Concept of Anxiety. Kierkegaardas buvo egzistencialistinės minties pradininkas, kurią laikė savo dvasinių ir moralinių įsitikinimų pratęsimu. Praėjus šimtmečiui, šią filosofiją priėmė daugelis Europos intelektualų, nusivylusių pasaulinių karų mūšiais ir genocidais.
Klasikinis Kierkegaardo egzistencinio nerimo pavyzdys buvo apibūdinti žmogų, stovintį ant aukštos uolos ar pastato krašto. Kartu su baime netyčia nukristi, vyras jaučia neracionalų impulsą tyčia mesti save per kraštą. Emocija, kurią jis jaučia suvokęs, kad turi tokią galimybę, yra nerimas. Kierkegaardas tai apibūdino kaip „laisvės svaigimą“. Jis suprato, kad tai našta daryti moralinius sprendimus yra laisvos valios pasekmė.
1940-ųjų egzistencialistai, tokie kaip prancūzų filosofas ir rašytojas Jeanas-Paulis Sartre’as, kartais nepritarė Kierkegaardo tikėjimui į Dievą ir aukštesnę tvarką. Atrodė, kad gyvenimas neturi viršesnės prasmės ar tvarkos, išskyrus tai, ką sukūrė žmonės. Tai pridėjo naujų ir dažnai niūrių matmenų egzistenciniam nerimui. Sartre’o pjesėje „No Exit“ – bene garsiausiame egzistencialistinės literatūros kūrinyje – žmonės, dėl savo prastų pasirinkimų įstrigę niūriame pomirtiniame gyvenime. Tokiems filosofams kaip Sartre’as egzistencinis nerimas buvo natūrali laisvės daryti tokius siaubingus sprendimus pasekmė.
Tačiau egzistencinis nerimas ne visada yra nevilties priežastis. Kierkegaardas teigė, kad tai taip pat leido žmonėms nustatyti ribas ir priimti moralinius sprendimus. Nepaisant to, nerimas yra geriausiai žinomas egzistencializmo aspektas, ir dažnai juo remiamasi, kai apie filosofiją diskutuojama ar parodijuojama populiariojoje žiniasklaidoje. Kino kūrėjas Woody’is Allenas, dramaturgas Tomas Stoppardas ir komedijų trupė Monty Python savo pjesėse ir filmuose suklastojo egzistencialistinius įsitikinimus. Parodijų laikraštis „The Onion“ 2000-ųjų pradžioje publikavo daugybę straipsnių, kuriuose mokslas „įrodė“, kad gyvenimas yra beprasmis, ir paskatino egzistencinio nerimo kupinas citatas iš išgalvotų Amerikos visuomenės narių.