Apskritai retorika yra menas įtikinti kitą žmogų ką nors padaryti arba turėti tam tikrą nuomonę. Egzistuoja daugybė taktikų arba retorinių strategijų, kurios gali būti naudojamos siekiant įtikinti. Garsiausi iš jų yra trys Aristotelio kreipimųsi tipai – logotipai, etosas ir patosas. Šių strategijų naudojimo metodų įvaldymas gali padėti rašytojams ir pranešėjams suformuluoti savo retoriką taip, kad ji labiausiai įtikintų jų auditoriją.
Logos graikiškai reiškia „logika“. Logiška apeliacija dažnai pateikia ir analizuoja objektyvius duomenis, dažnai paaiškinant priežastis ir pasekmes. Pavyzdžiui, jei žmogus rašo straipsnį apie pasaulinę klimato kaitą, jis gali pateikti informaciją apie vidutinę pasaulio temperatūrą ir mažėjančias poliarines ledynes. Tada rašytojas gali toliau analizuoti, kas sukėlė klimato pokyčius ir kokį poveikį klimato kaita gali turėti.
Naudodami logiką kaip vieną iš retorinių strategijų, rašytojai ir kalbėtojai turėtų būti atsargūs, kad išvengtų loginių klaidų. Sakoma, kad teiginys, kuris gali atrodyti pagrįstas, bet iš tikrųjų toks nėra, turi loginės klaidos. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai teigė, kad klimato kaita galėjo būti veiksnys, lėmęs dinozaurų išnykimą. Nebūtų prasmės teigti, kad klimato kaita sukėlė dinozaurų išnykimą, nes tai sukeltų ir žmonių išnykimą. Tai klaidingas apibendrinimas, vadinamas skubotu apibendrinimu, sakydamas, kad įvykis vieną kartą turėjo tam tikrą rezultatą, todėl jis visada turės tą patį rezultatą.
Antroji Aristotelio retorinė strategija yra etosas, reiškiantis „etika“. Retorikoje etinis kreipimasis dažniausiai yra tas, kuris nustato argumentuojančio asmens charakterį arba patikimumą. Tai gali reikšti, kad rašytojas ar pranešėjas pristato savo kvalifikaciją, pavyzdžiui, aplinkos mokslų daktaro laipsnį, arba paaiškina, kodėl jam rūpi aplinka. Kitas geras būdas pasitikėti auditorija yra tiesiog pateikti argumentą lengvai suprantamu būdu ir be faktinių ar gramatinių klaidų. Kartais etosas taip pat gali reikšti apeliaciją į auditorijos etinę ar moralinę atsakomybę imtis veiksmų tam tikru klausimu.
Patosas yra retorinė strategija, kuri apeliuoja į auditorijos emocijas. Vienas labai veiksmingų būdų tai padaryti – be apibendrinimų pateikti konkrečių pavyzdžių. Pavyzdžiui, pasakojimas apie tai, kaip konkrečios šeimos žvejybos verslas žlugo dėl klimato kaitos, labiau patiktų klausytojo emocijoms nei statistika apie dėl klimato kaitos prarastas pajamas. Pasakojimas, paveikslėliai ir jutiminiai aprašymai yra specifiniai retorinių strategijų tipai, galintys sukelti emocinį patrauklumą.