Jaunatviška satyra yra vienas iš dviejų pagrindinių satyros padalinių, jai būdingas kartaus ir abrazyvinis pobūdis. Ją galima tiesiogiai supriešinti su Horačio satyra, kuri naudoja daug švelnesnę pajuokos formą, kad pabrėžtų kvailumą ar keistumą. Jaunatviškas satyrikas daug labiau linkęs į savo satyros taikinius laikyti blogus ar aktyviai žalingus visuomenei ir užpulti juos turėdamas rimtų ketinimų pakenkti jų reputacijai ar galiai. Nors jaunatviška satyra dažnai puola asmenis asmeniniu lygmeniu, dažniausiai jos tikslas yra socialinė kritika.
Dvi pagrindinės satyros kategorijos pavadintos romėnų rašytojų, labiausiai susijusių su atitinkamomis satyrinėmis formomis, vardu. Juvenalis buvo poetas, aktyvus Romos Respublikoje pirmajame mūsų eros amžiuje, geriausiai žinomas dėl savo aršių išpuolių prieš visuomenės veikėjus ir Respublikos institucijas, su kuriais jis nesutiko. Kai jo pirmtakas Horacijus švelniai tyčiojosi ir absurdiškai atkreipė dėmesį į Romos visuomenės trūkumus ir ydas, Juvenalis ėmėsi žiaurių asmeninių išpuolių. Jis panaudojo satyrines perdėjimo ir parodijos priemones, kad jo taikiniai atrodytų siaubingi ar nekompetentingi. Nors jis retkarčiais naudojo humorą, kad išreikštų savo mintis, Juvenalio satyra buvo daugiau bendro su politinio žinovo užgauliavimu, o ne su humoru grindžiama forma, kurią mėgsta dauguma šiuolaikinių satyrikų.
Pagrindiniai juvenališkos satyros ginklai yra panieka ir pajuoka. Dažnai satyrikas perdės oponento žodžius ar poziciją arba patalpins juos į kontekstą, išryškinantį jų trūkumus ar prieštaravimus. Satyrinis kūrinys gali būti pateiktas kaip tiesioginė kritika arba išplėstinė analogija ar pasakojimas. Neretai Juvenalijos naratyvo veikėjai yra menkai uždengti visuomenės veikėjų arba esamų grupių ar mąstymo būdų archetipai. Veikėjai yra priversti veikti taip, kad įsitikinimai ar elgesys, kurį nori pulti satyrikas, atrodytų blogi arba absurdiški.
Juvenalio satyra buvo įprasta socialinės kritikos priemonė nuo paties Juvenalo gyvenimo iki dabar. Jonathanas Swiftas ir Samuelis Johnsonas, kritikuodami šiuolaikinę Anglijos visuomenę, labai pasiskolino iš Juvenalo technikų. George’as Orwellas ir Aldousas Huxley’is sukūrė jaunystės veidrodžius savo visuomenėms, kad išspręstų, jų nuomone, pavojingas socialines ir politines tendencijas. Šiuolaikiniai satyrikai, tokie kaip Jonas Stewartas, Stephenas Colbertas ir South Parko Mattas Stone’as bei Trey’us Parkeris, atakuoja Juvenalias įvairiomis socialinėmis temomis.