Kas yra tarpkultūrinė komunikacija?

Tarpkultūrinė komunikacija reiškia mišrią akademinės bendruomenės šaką, jungiančią kultūrinę antropologiją, sociologiją ir tarptautines studijas, orientuota į būdus, kaip palengvinti supratimą tarp sienų ir kultūrų. Be strategijų, skirtų supaprastinti komunikaciją įvairiose kalbų grupėse, ji taip pat pabrėžia daugybę kliūčių ir nesusipratimų, trukdančių suprasti tikrąjį pasaulinį supratimą. Kuo geriau žmogus išmanys įvairius būdus, kuriais bendravimas gali nepavykti tarp skirtingų kultūrų atstovų, tuo labiau jis bus pasirengęs užmegzti ir palaikyti sveiką bendravimą su žmonėmis iš labai skirtingų sluoksnių.

Pagrindinė tarpkultūrinio bendravimo kliūtis, dar vadinama tarpkultūrine komunikacija, yra vyraujančios, universalios kalbos ir kultūros trūkumas. Todėl žinių įgijimas yra pagrindinė rekomendacija kuriant laipsniškai aiškesnį kitų kultūrų žmonių supratimą. Tai gali apimti antrųjų ar trečiųjų kalbų mokymąsi, siekiant būti lygesnėje padėtyje su kalbomis iš kitų kultūrų. Žinių apie kitas kultūras ir tradicijas įgijimas taip pat gali padėti suprasti sudėtingą ir unikalų įtakų tinklą, kuris suformavo kiekvienos kultūros piliečius.

Tarpkultūrinis supratimas prasideda ankstyvoje vaikystėje, kai mokytojai, tėvai ir žiniasklaidos priemonės mokinius moko platesnių, dažnai apibendrintų smulkmenų ar istorinių faktų apie kitas šalis. Vidurinėje mokykloje ir ypač kolegijoje studento tarpkultūrinis bendravimas gali sustiprėti. Laisvųjų menų kolegijose ypač siekiama baigti holistinius besimokančiuosius, kurie suprastų ne tik pasirinktą karjeros sritį, bet ir tai, kaip šis darbas susijęs su platesne pasauline bendruomene.

Pragmatiškesniu būdu, tarpkultūrinis bendravimas bando šviesti žmones apie būdus, kaip tapti aktyviais klausytojais už ribų. Kai kurios įprastos taktikos apima vietinių posakių ar slengo vengimą, o ne trumpų, deklaratyvių teiginių pasirinkimą paprasta kalba ir sintaksė. Klausantis, sulėtinti yra įprasta taktika ir užduoti klausimus, kai tik užklumpa tam tikra frazė ar minčių eiga. Daugelis žmonių įvertins pastangas, skirtas tiksliai suprasti, ką norima perteikti. Be to, papildomi namų darbai gali atskleisti kitos kultūros išankstines nuostatas apie savo kultūrą – vertingus duomenis sprendžiant, ką, kada ir kam pasakyti.

Daug kitų kultūrai būdingų skirtumų yra ištirta tiriant tarpkultūrinį bendravimą. Pavyzdžiui, daugelis Azijos kultūrų, kalbėdami su kitais, nori išlaikyti tuščios erdvės burbulą aplink save. Kita vertus, kai kurie vakariečiai gali norėti, kad jų pokalbiai vyktų artimesniu, konspiratyvesniu būdu. Šių skirtumų išmokimas padeda išsklaidyti baimę ir nesusipratimą abiejose kultūrinės atskirties pusėse.