Yra daug rašytinio diskurso formų, tačiau paprastai jas galima suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas, apimančias daugumą rašto dalių. Ekspozicinis rašymas yra kūrinys, parašytas norint ką nors paaiškinti arba suteikti informacijos apie problemą, o aprašomasis rašymas pateikia konkretaus dalyko aprašymą jausminga kalba. Naratyvinis diskursas paprastai yra rašytinis darbas, kuriame pasakojama istorija, dažnai turinti pagrindinę struktūrą, apimančią pradžią, vidurį ir pabaigą. Kita vertus, argumentuotas rašytinis diskursas yra toks, kuris skirtas įtikinti ką nors, turintį tam tikrą idėją, arba ginčyti tam tikrą požiūrį.
Dauguma rašytinio diskurso formų pateikiami prozos stiliumi, nors kai kuriose situacijose poezija gali būti veiksmingai panaudota. Viena iš labiausiai paplitusių diskurso formų yra aiškinamasis rašymas, kuriame pateikiama informacija apie problemą. Pavyzdžiui, esė, parašyta kaip dviejų skirtingų dalykų palyginimas ir kontrastas, paprastai yra aiškinamasis rašytinis diskursas. Šiuose darbuose neginčijama, kad vienas dalykas yra geresnis už kitą, o tiesiog pateikia apie juos informaciją.
Aprašomasis rašymas taip pat yra gana įprastas ir, kaip rodo pavadinimas, apibūdina tam tikrą elementą, sceną ar įvykį. Šis tipas dažnai vartoja jausmingą kalbą, kuri patraukia skaitytojo suvokimą, pavyzdžiui, kvapą ir regėjimą. Rašytojas, naudodamas šią diskurso formą, paprastai bando nupiešti skaitytojo psichikos vaizdą, kuris leistų jam ar jai glaudžiau susieti su tuo, kas aprašyta.
Naratyvinis rašytinis diskursas paprastai reiškia kūrinį, kuris yra sukurtas kaip istorija. Šie darbai dažnai turi gana gerai nusistovėjusią struktūrą, kurioje informacija ir įvykiai pateikiami vienu iš kelių skirtingų perspektyvų. Į tokio pobūdžio rašytinį diskursą dažnai įtraukiami įvairūs veikėjai, o įvykiai dažniausiai klostosi iki patenkinamos išvados. Tokie kūriniai gali būti išgalvoti arba neišgalvoti, o tai reiškia, kad jie yra arba sugalvoti kūriniai, arba pasakojimai, pagrįsti tikrais įvykiais ir žmonėmis.
Taip pat yra rašytinio diskurso forma, dažnai vadinama „argumentine“, kurią rašytojas naudoja bandydamas ginčytis. Politinė propaganda ir literatūra dažnai rašoma tokia forma, kad skaitytojui pateiktų argumentą, kad jis ar ji mąstytų kitaip. Įtikinami kūriniai dažnai rašomi panašiai, nors jie gali būti ne tokie aiškūs priešpriešiniai, o pateikti subtilesnius argumentus. Šio tipo rašto kūrinius rašytojas dažnai kuria siekdamas įtikinti skaitytoją tam tikru mąstymo būdu, dažniausiai pateikdamas informaciją iš tam tikros perspektyvos.