Retorinė funkcija dažniausiai naudojama kaip taisyklių rinkinys, kuriuo vadovaujasi rašytojas kuriant efektyvią kompoziciją, ypač akademines kompozicijas ar kompozicijas viešam kalbėjimui. Retorinė veiksmo ar objekto funkcija reiškia tašką, kurį jis išreiškia ginčo ar viešo diskurso mainų kontekste. Šis terminas taip pat gali būti vartojamas kalbant apie retorinę strategiją arba metodą, naudojamą skaitytojui ar auditorijos nariui įtikinti sutikti su rašytojo ar kalbėtojo požiūriu.
Retorinė funkcija gali būti keletas dalykų, tačiau dažniausiai ji naudojama nurodant taisyklių rinkinį, kuriuo vadovaujasi rašytojas kuriant efektyvią kompoziciją. Akademinėje retorinėje funkcijoje naudojami metodai yra susiję su klausytojo ar skaitytojo informavimu. Rašytojas, kuriantis informacinį kūrinį, kuriame aprašomas dalykas, naudoja kitokias funkcijas nei rašytojas, kuris bando kritikuoti temą arba supažindinti skaitytoją su galbūt priešingu požiūriu. Jis taip pat gali apibūdinti veiksmo ar objekto poveikį diskursui.
Apibūdindamas temą, rašytojas gali apibūdinti, kaip objektas atrodo, jaučiasi ar veikia, arba gali naudoti pavyzdžius ar pasakojimą, kad skaitytojas geriau suprastų temą. Jis gali naudoti apibrėžimus ir klasifikacijas arba vaizdines priemones, tokias kaip lenteles ir diagramas, kad mokytų skaitytoją. Rašytojas kartais gali naudoti retorines priemones, kad aprašymas būtų įdomesnis, tačiau jis paprastai neįtraukia kalbos, kuria siekiama įtikinti skaitytoją kokiu nors ginčijamu klausimu.
Priešingai nei aprašomasis, informacinis rašymas, kritinėje ar argumentuotoje kompozicijoje būtų naudojama retorinė funkcija, skirta įtikinti skaitytoją ar auditoriją informacija, kuri galbūt nėra visuotinai priimta, kaip hipotezė, ginčijanti informaciją, kuri anksčiau buvo laikoma tiesa. Kai rašytojas stengiasi įtikinti skaitytoją, jis gali pasiūlyti informaciją, vedančią į dalykus, pagrindžiančius jo pagrindinę išvadą. Jis taip pat gali naudoti pasakojimą, kad parodytų, kaip informacija ir taškai lemia jo išvadą.
Dažniausiai objekto, kuris gali būti fizinis objektas ir žodis kompozicijoje, retorinė funkcija nurodo, kaip objektas veikia, iliustruodamas kompozicijoje pateiktą informaciją ar tašką. Objekto panaudojimo retorinei funkcijai pavyzdžiai apima liemenėlių deginimą, siekiant paskatinti moteris atsikratyti moteriškų suvaržymų, kuriuos primetė visuomenė, arba gėlės įkišimą į ginklą protestuojant prieš karą. Retorinė žodžio ar frazės funkcija tampa aktuali, kai rašytojas pasirenka vartoti žodį ar frazę su gera ar bloga konotacija, o ne neutralesnę.