Retorinis teiginys paprastai yra tvirtinimas, kuriame naudojami įtaisai ar metodai, dažnai naudojami retorikoje, kad taptų prasmingesni ar įtikinamesni. Tai gali apimti įvairių prietaisų, kurie sukuria ryšius tarp įvairių idėjų, pvz., alegorijos ar metaforos, naudojimą arba sukuria poveikį perdėtai. Tokio tipo teiginiuose dažnai aptinkamos tam tikros sąvokos, įskaitant etoso, patoso ir logotipų naudojimą argumentuose. Retorinis teiginys taip pat gali būti susijęs su klausimu, kuris nėra skirtas gauti tinkamą atsakymą, dažnai vadinamas „retoriniu klausimu“.
Retorika yra gana įprasta formuojant įtikinamą ir galingą argumentą ar idėjų siūlymą. Retorinis teiginys dažnai apima įvairių priemonių, kurios gali sustiprinti argumentą arba suteikti svarbą kažkieno mintims, naudojimą. Pavyzdžiui, retoriniame teiginyje gana dažnai vartojama alegorija ir metafora. Alegorija – tai vienos istorijos ar idėjos panaudojimas kitai pavaizduoti, pavyzdžiui, pasaka, kurioje gyvūnai elgiasi taip, kad reprezentuotų skirtingų žmonių asmenybes. Metaforos lygina vieną dalyką tiesiogiai su kitu ir jas galima rasti tokiame teiginyje kaip „Šis karas yra maras Žemėje“.
Retorinis teiginys taip pat gali naudoti kitus įrenginius, pvz., hiperbolę ir anaforą, kad būtų sukurtas įtikinamesnis ir galingesnis argumentas. Hiperbolė yra perdėjimas, kad būtų galima pasakyti tašką, pvz., įprasta frazė, pvz., „Aš toks alkanas, kad galėčiau suvalgyti arklį“. Kita vertus, anafora yra tam tikra struktūrinė priemonė, kurioje frazė kartojama nuoseklių sakinių pradžioje. Taip sukuriama lygiagreti šių teiginių struktūra ir aiškesnis bendras jų ryšys bei prasmė.
Taip pat yra trys bendri argumento aspektai, kuriuos dažnai galima išreikšti retoriniu teiginiu. „Etosas“ yra terminas, nurodantis kalbančiojo etinį ar moralinį pobūdį ir paprastai nustatomas nurodant kalbėtojo kilmę ir vertę. Tai dažnai pereina į „patosą“, kuris yra kreipimasis į kalbėtojo sukeliamas emocijas, kad susisiektų su auditorija labiau pasąmonėje. Užmezgus šiuos ryšius, kalbėtojas dažniausiai pereina į „logotipus“, o tai yra logikos ir priežasties panaudojimas siekiant pateikti galutinį argumento įrodymą.
Terminas „retorinis teiginys“ taip pat gali būti vartojamas kalbant apie posakį, kuris keliamas kaip klausimas, bet į kurį neketinama atsakyti. Tokio tipo klausimai dažnai naudojami argumentuojant tam tikrą idėją. Kažkas atsako į klausimą „Kaip turėčiau žinoti? paprastai iš tikrųjų neužduoda klausimo. Tai retorinis teiginys, skirtas nurodyti: „Aš nežinau“, bet naudoja klausimo formą, kad atsakymas būtų labiau gynybinis.