Kas yra vardinis sakinys?

Anglų kalba terminas „nominalus sakinys“ gali reikšti dviejų tipų sakinius. Pirmojo tipo vardinis sakinys yra sakinys, kurio predikatas nėra veiksmažodis, bet yra sujungtas su subjektu kopula, kurioje yra veiksmažodis. Antrojo tipo vardiniame sakinyje iš viso nėra veiksmažodžio.

Pirmasis ir labiausiai paplitęs vardinio sakinio tipas yra sakinys, kuriame po subjekto eina predikatas, kuriame yra kopula, arba ryšys, ir predikatyvas. Kopula yra veiksmažodžio „būti“ forma. Pavyzdžiui, sakinys „Džeinė yra gydytoja“ yra vardinis tokio tipo sakinys. Predikatyvas šiuo atveju vadinamas vardiniu predikatyvu, nes jo centre yra daiktavardis „gydytojas“.

Antrasis, retesnis vardinio sakinio tipas yra sakinys, kuriame veiksmažodžio „būti“ nėra, bet jį numano sakinio struktūra. Šio tipo sakinių pavyzdžiai apima tokias frazes kaip „kuo anksčiau, tuo geriau“ arba „kuo daugiau, tuo smagiau“. Abi šios frazės gali būti naudojamos kaip sakiniai, nepaisant to, kad jose nėra veiksmažodžio. Numanomas trūkstamas veiksmažodis „būti“, o visos frazių reikšmės yra „kuo greičiau, tuo geriau“ arba „kuo jų daugiau, tuo smagiau“. Šio tipo sakiniai retai vartojami oficialioje anglų kalboje ir dažniau vartojami žargonu ar atsitiktine kalba.

Vardiniai sakiniai anglų kalboje yra gana neįprasti, tačiau kai kuriomis kitomis kalbomis yra daug dažnesni. Pavyzdžiui, hebrajų kalba vardinį sakinį „Džeinė yra gydytoja“ sudarytų tik vardas „Džeinė“ ir žodis „gydytojas“. Versdamas sakinį į anglų kalbą vertėjas turi įterpti teisingą „būti“ formą. Tai galioja ne tik hebrajų, bet ir kitomis kalbomis, pavyzdžiui, arabų, rusų ir lotynų kalbomis.

Praktika sieti dalyką ir predikatyvą be kopulės, kaip šiose kalbose, yra žinoma kaip „nulinė kopula“. Nulinė kopula pasitaiko maždaug 175 kalbomis, o ne daugiau nei 200 kitų kalbų. Tačiau, kaip matėme, net kai kuriose kalbose, kuriose nulinė kopula nėra griežtai gramatinė, pavyzdžiui, anglų kalba, ji vis tiek kartais pasitaiko neformalioje kalboje.

Tokio tipo frazės taip pat dažnai pasitaiko laikraščių antraštėse. Jis kilęs iš įpročio pašalinti trumpus žodžius, tokius kaip susitraukimai, siekiant sutaupyti vietos. Todėl laikraščio antraštėje gali būti rašoma „Jonesas nugalėtojas“, o ne „Jonesas yra nugalėtojas“.