Telegrafinė kalba yra supaprastintos kalbos formos terminas, naudojamas ankstyvosiose kalbos įgijimo stadijose. Šioje kalbos formoje sakiniai sudaromi iš paprastų žodžių junginių, dažniausiai pagrindinių daiktavardžių ir veiksmažodžių. Smulkesnių gramatikos punktų, įskaitant straipsnius ir modifikatorius, šiuo metu nėra ir jie paprastai išmokstami vėliau. Telegrafinė kalba yra svarbus kalbos vystymosi etapas, ir dauguma kūdikių tam tikru momentu ją praktikuoja, nepaisant to, kokią kalbą jie mokosi. Jį taip pat vartoja suaugusieji, sveikstantys po smegenų traumos ar ligos, pavyzdžiui, insulto.
Terminą „telegrafinė kalba“ sugalvojo amerikiečių psichologas Rogeris Brownas, daugelio įtakingų kalbos studijų autorius septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Tai reiškia telegrafą, telekomunikacijų įrenginį, naudotą XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Telegrafo paslaugos apmokestinamos pagal žodį, todėl vartotojai garsiai vartojo tik tuos žodžius, būtinus esminei pranešimo reikšmei perteikti. Tai taip pat įkvėpė rašymo metodą, žinomą kaip „telegrafinis stilius“. Telegrafo stilius šiais laikais vis dar naudojamas laikraščių antraštėms, TV sąrašams ir kitiems pranešimams, kur turinys yra svarbesnis už gramatiką.
Kūdikystėje dauguma žmonių kalbos įgūdžius lavina klausydami ir mėgdžiodami suaugusiųjų ir vyresnių vaikų kalbą. Maždaug sulaukę 18 mėnesių kūdikiai pereina nuo burbėjimo iki ištarimo. Nuo 18 iki 24 mėnesių jie paprastai pereina prie telegrafinės kalbos, dažnai dviejų žodžių sakinių, susidedančių iš dalyko ir veiksmažodžio. Pavyzdys anglų kalba būtų „noriu pyrago“, reiškiančio „norėčiau pyrago“. Šis procesas yra universalus; kūdikiai visame pasaulyje taip mokosi savo kalbų, išskyrus tuos, kurie turi raidos sutrikimų ar turi kitų kalbos mokymosi kliūčių.
Maždaug po 24 mėnesių dauguma kūdikių pereis prie sudėtingesnių gramatinių konstrukcijų. Tai apima tokius straipsnius kaip „the“ ir „a“, modifikatorius, tokius kaip būdvardžiai ir prieveiksmiai, ir praeities bei būsimojo laiko. Yra požymių, kad žmonėms, kurie ankstyvoje vaikystėje neišgyvena šių kalbos raidos etapų, vėliau gyvenime gali būti sunku išmokti kalbą. Konkrečios smegenų funkcijos, susijusios su kalbos įsisavinimu ir vartojimu, yra nuolatinio tyrimo objektas.
Suaugusiesiems, patyrusiems smegenų pažeidimą dėl galvos traumos ar insulto, pavyzdžiui, gali tekti iš naujo mokytis kalbos įgūdžių. Prieš pereidami prie sudėtingesnių sakinių, šie asmenys vėl pereis telegrafinės kalbos etapą. Nepaaiškinamas telegrafinės kalbos vartojimas taip pat gali būti smegenų ar nervų sutrikimo, pvz., išsėtinės sklerozės, rodiklis. Kai kurios balsu įjungiamos kompiuterių programos nėra pakankamai sudėtingos, kad atpažintų sudėtingus sakinius. Šių programų naudotojai kartais turi suformuluoti savo komandas telegrafine kalba, kad pasiektų geriausius rezultatus.