Kritinis mąstymas – tai gebėjimas pritaikyti samprotavimus ir logiką naujoms ar nepažįstamoms idėjoms, nuomonėms ir situacijoms. Kritiškai mąstyti reikia žiūrėti į dalykus atvirai ir išnagrinėti idėją ar koncepciją iš kiek įmanoma daugiau kampų. Šis svarbus įgūdis leidžia žmonėms pažvelgti pro savo požiūrį į pasaulį ir geriau suprasti kitų nuomonę. Jis dažnai naudojamas diskusijose, įtikinamiems ir išsamesniems argumentams formuoti ir moksle.
Atviras požiūris
Gebėjimas kritiškai mąstyti yra būtinas, nes tai sukuria naujų problemų sprendimo galimybių. Būti „atviram“ yra didelė kritinio mąstymo dalis, leidžianti žmogui ne tik ieškoti visų įmanomų atsakymų į problemą, bet ir priimti atsakymą, kuris skiriasi nuo to, ko iš pradžių tikėtasi. Atviras mąstymas reikalauja, kad žmogus negalvotų, kad jo požiūris į situaciją visada yra geriausias ar net teisingas. Pavyzdžiui, mokslininkas turi būti atviras idėjai, kad eksperimento rezultatai nebus tokie, kokių tikimasi; tokie rezultatai, nors ir sudėtingi, dažnai veda prie didžiulių ir prasmingų atradimų.
Racionalūs svarstymai
Kitas kritinio mąstymo aspektas – gebėjimas racionaliai spręsti problemą ar situaciją. Racionalumas reikalauja išanalizuoti visą žinomą informaciją ir priimti sprendimus arba analizuoti remiantis faktais ar įrodymais, o ne nuomone ar emocijomis. Sąžiningas požiūris į samprotavimą reikalauja, kad mąstytojas pripažintų asmeninius tikslus, motyvus ir emocijas, kurios gali nuspalvinti jo nuomones ar mąstymo procesus. Racionalus mąstymas apima išankstinių nusistatymų nustatymą ir pašalinimą, kad kas nors galėtų turėti naują ir objektyvų požiūrį į problemą.
Empatija
Kritinis mąstymas dažnai remiasi gebėjimu žiūrėti į pasaulį taip, kad nesusikoncentruotų į save. Užjausdamas žmogų dažniausiai mąstytojas bando pastatyti save į kito žmogaus vietą. Tai dažnai daro istorijos studentai, pavyzdžiui, bandydami pamatyti pasaulį taip, kaip kas nors matytų gyvendamas senovės civilizacijoje arba per smurtinį konfliktą. Bendravimo įgūdžiai, komandinis darbas ir bendradarbiavimas paprastai gerinami per empatiją, todėl tai vertinga daugelyje profesinių sričių.
Kaip jį pritaikyti
Veiksmingas kritinis mąstymas dažnai prasideda nuo to, kad mąstytojas analizuoja tai, ką jis žino apie dalyką, ir deda daugiau pastangų, kad atpažintų tai, ko jis apie tai nežino. Tai sudaro pradinę žinių bazę, į kurią reikia atsižvelgti. Tada mąstytojas gali pažvelgti į tai, kokie tyrimai buvo atlikti šiuo klausimu, ir nustatyti, ko jis arba ji gali išmokti tiesiog peržvelgęs tokį darbą. Šis metodas dažnai naudojamas moksle, nes jis leidžia mokslininkui nustatyti, ko žmonės dar nežino ar nesupranta, o tada ieškoti būdų, kaip šią informaciją atrasti eksperimentuojant.
Kai kas nors taiko šį požiūrį į savo gyvenimą, jis ar ji dažnai daugiau dėmesio skiria išankstinių nusistatymų ir išankstinių nusistatymų paieškai. Tai leidžia mąstytojui stengtis pašalinti šias nuomones arba jų vengti, susidaryti sąžiningesnį ar objektyvesnį klausimą. Pavyzdžiui, žmogus, kovojantis su aukščio baime, gali stengtis racionaliai nustatyti šios baimės priežastį. Taip elgdamasis jis gali geriau tiesiogiai susidoroti su pagrindine priežastimi ir išvengti emocinių reakcijų, galinčių užkirsti kelią savęs tobulėjimui.
Bendri naudojimo būdai
Kritinis mąstymas naudojamas daugelyje situacijų. Ją mokiniai dažnai naudoja vertindami knygos siužetą ar veikėjo motyvus literatūros pamokoje. Debatų komandos nariai dažnai kritiškai mąsto apie temą, kad pateiktų tvirtą argumentą ir numatytų, ką gali pareikšti jų konkurentai. Laikantis sveiko proto dietų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas svorio priaugimui ir metimui naudojant kalorijas ir mankštą, gali reikėti, kad dietos besilaikantis asmuo kritiškai mąstytų apie savo gyvenimo būdą. Daugelis žmonių savo profesiniame gyvenime naudoja atvirumą ir empatiją, leidžiančią jiems geriau dirbti su kitais ir veiksmingiau atlikti užduotis.
Šio įgūdžio mokymas
JAV mokyklų sistemose paprastai mokoma kritinio mąstymo nuo pradinės mokyklos iki koledžo lygio kursų. Mokytojai skatina mokinius mokytis rašydami užduotis ir spręsdami problemas. Pavyzdžiui, jaunesnių mokinių gali būti klausiama, kuo jų gyvenimas pasiskirstytų, jei jie būtų gimę kitoje šalyje ar kitu laikotarpiu. Tokios užduotys skatina mokinius atsisakyti to, ką jie žino apie juos supantį pasaulį, geriau apsvarstyti kitas perspektyvas ir pritaikyti naujas idėjas savo gyvenime.