Kartojimas yra įprastas poezijos komponentas ir gali pasirodyti kaip vienas žodis ar frazė, naudojama eilėraštyje, arba kaip visas posmas, pakartotinai naudojamas pakartotinai. Įvairūs poetai poezijoje naudojo kartojimą, kad pasiektų daug skirtingų tikslų, pradedant konkretaus dalyko pabrėžimu ir baigiant eilėraščio įsimenimu. Jis dažnai naudojamas papildyti ar net pakeisti kai kuriuos formalius poezijos komponentus, tokius kaip metras ir rimas. Kartojimas taip pat gali reikšti konkrečių garsų kartojimą, siekiant sukurti tam tikrus efektus, tokius kaip aliteracija ar rimas. Daugelis poetų sutelkia dėmesį į savo eilėraščių skambesį ir ritmą bent tiek pat, kiek į reikšmes, todėl kartojimas yra galingas įrankis, nes juo galima manipuliuoti ir vienu, ir kitu.
Vienas iš dažniausių kartojimo būdų poezijoje yra konkretaus žodžio ar frazės pabrėžimas tokiais tikslais, kaip atkreipti dėmesį į konkrečią temą arba nurodyti priešingus tam tikro žodžio vartojimus. Pasikartojimo laipsnis labai skiriasi. Kai kurie eilėraščiai kartoja tą patį žodį ar frazę kiekvienoje eilutėje, o kiti kartoja tik keletą posmų arba tik du kartus per visą eilėraštį. Kartojimas gali net peržengti vieno eilėraščio ribas. Poetai dažnai išleidžia savo poezijos knygas, o kartojimas gali būti naudojamas visuose eilėraščiuose, kad kolekcijai būtų suteiktas vienybės ir sanglaudos jausmas.
Mažesniu mastu kartojimas gali reikšti tam tikrų garsų kartojimą. Pasikartojantys garsai naudojami rimams sukurti, kurie yra labai dažni daugelyje skirtingų poezijos formų. Kai kurie poetai pasirenka teikti pirmenybę tam tikram garsų pogrupiui per visą eilėraštį, kad sukurtų arba išvengtų tam tikro efekto, dažnai taip, kad forma atitiktų prasmę. Pavyzdžiui, poezijos apie meilę ir komfortą kartojimas gali apimti švelnius, švelnius garsus, vengiant kietesnių ar šiurkštesnių garsų, pvz., skleidžiamų kietu „k“ arba „g“.
Prieš tai, kai fizinis poezijos rašymas tapo plačiai paplitusia praktika, svarbūs eilėraščiai dažnai buvo perduodami per žodinę tradiciją. Kartojantis tokius eilėraščius buvo daug lengviau įsiminti, nes pasikartojančius segmentus buvo galima naudoti eilėraščio eigai matuoti ir juos buvo lengva įsiminti. Daugeliui ankstyvųjų epų ir kitų ilgų eilėraščių ypač būdingi pasikartojantys skyriai. Šios formos poezijos kartojimas dažnai atlieka dvigubą tikslą – palengvinti įsiminimą ir pabrėžti svarbius dalykus.