Viena iš pagrindinių švietimo sąvokų, kartu su mokymu ir mokymusi, yra vertinimas. Vertinimas – tai būdas išsiaiškinti, ar mokinys suprato ir integravo mokomąją medžiagą, jis gali būti įvairių formų. Mokyklos vertinimas gali būti rašytinis pranešimas, daugialypės terpės projektas, grupės pristatymas, viktorina arba testas klasėje, standartizuotas įvertinimas arba žodinis pranešimas.
Žodinis pranešimas yra pristatymas, paprastai pateikiamas mokinio mokytojui ir klasės draugams, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes, jis gali būti pateikiamas ir didesniam mokyklos bendruomenės sluoksniui, tėvams arba atviresnei grupei. Pavyzdžiui, mokslo mugėje mokinys gali periodiškai pristatyti savo projekto ataskaitą klasei, kitiems pro šalį einantiems lankytojams ir teisėjams.
Kalbėtame pranešime gali būti įvairių elementų, įskaitant įvadą, turinį ir išvadą. Garso ir vaizdo priemonės, pvz., plakatai, skaidrės, filmai, modeliai ar kitos demonstracijos, gali būti leidžiamos arba reikalingos. Klausimų ir atsakymų sesija, kurios metu pranešimą vedantis studentas bendrauja su savo auditorija, taip pat gali būti numatomos procedūros dalis.
Žodinis pranešimas yra galimybė studentams praktikuoti savo kalbėjimo įgūdžius, tačiau gali būti naudojami ir kiti įgūdžiai. Yra pristatymo įgūdžiai, tokie kaip akių kontakto su auditorija užmezgimas, klausymosi klausimų ir atsakymų sesijos įgūdžiai ir įgūdis numatyti, kaip ką nors pateikti taip, kad tai būtų suprantama ir patraukli konkrečiai auditorijai.
Nors ataskaita yra žodinė, ją rengiant, o kartais ir atliekant tikrąjį pristatymą, dažnai dalyvauja rašymas. Mokinys gali pradėti sudarydamas apytikslį to, ką jis ar ji pasakys, juodraštį ir pabandyti jį perskaityti. Kitas žingsnis gali būti pastabų apie temą arba punktų metmenų paruošimas.
Rengiantis žodiniam pranešimui, studento požiūris šiek tiek skirsis priklausomai nuo to, ar jis turi būti pateiktas be pastabų. Jei ataskaitą teks įsiminti, greičiausiai reikės daugiau praktikos. Jei mokinys gali kalbėti iš užrašų kortelių ar apybraižos – dviejų populiarių metodų, skatinančių savo pasirodymą – pasiruošimo metu gali būti daugiau dėmesio skiriama kitiems pristatymo aspektams. Praktika taip pat priklausys nuo to, kaip griežtai studentui buvo nustatytas laiko limitas: parengti pristatymą, kad jis atitiktų intervalą, yra lengviau nei bandyti laikytis tikslaus ilgio.