Daugelyje kalbų yra priežastinis balsas. Priežastys yra priemonės, išreiškiančios įvykį, kai dalykinis žodis veikia vėlesnį žodį ar frazę ir taip sukelia pastarojo būsenos pasikeitimą. Apibendrintai tariant, priežastinis veiksnys – dažniausiai veiksmo žodis – rodo, kad kažkas pakeitė kažką kita. Šis pakeitimas gali būti atspindėtas įvairiais gramatiniais būdais, įskaitant raidžių pridėjimą prie veiksmų žodžių, raidžių keitimą žodžiuose arba papildomų žodžių įtraukimą.
Kad kalbotyroje atsirastų priežastinė būsena, turi būti priežasties ir pasekmės ryšio įrodymų. Kitaip tariant, frazės ar idėjos objektas turėjo sukelti veiksmą, įvykį ar būties pasikeitimą. Todėl priežastinis veiksnys turi įvykti anksčiau nei pasikeitė asmuo, daiktas ar įvykis, kurį jis veikia. Be to, turi būti pagrįsta prielaida, kad pastarasis veiksmas ar pakeitimas nebūtų įvykę be priežastinio subjekto. Pavyzdžiui, jei „jie pakelia pakeliamą tiltą“, skaitytojas greičiausiai gali daryti išvadą, kad pakeliamasis tiltas nebūtų pakilęs, jei ne „jų“ veiksmai.
Priežastims išreikšti naudojami įvairūs gramatiniai metodai. Daugelyje kalbų žodžio pradžioje arba pabaigoje pridedamos papildomos raidės. Pavyzdžiui, klasikinė indoarijų kilmės kalba padarė žodžius priežastiniais, pridėdama raides „a“ ir „y“ prie žodžio galo. Šie metodai paprastai žinomi kaip morfologiniai priežastiniai veiksniai.
Kitų kalbų gramatikose naudojami pagalbiniai veiksmažodžiai, kurie yra ištisi žodžiai, papildantys kitą veiksmo žodį. Angliškas žodis „had“ gali būti vartojamas taip: „She has him killed“. Šie tipai gali būti vadinami perifraziniais priežastimis.
Kita vertus, leksiniai priežastiniai reiškiniai pakeičia tam tikras veiksmo žodžio raides ar simbolius arba naudoja kitą žodžio formą, kad sukurtų priežastinį ryšį. Apsvarstykite žodžius, apibūdinančius judėjimo aukštyn veiksmą. Anglų kalboje šis žodis gali būti „kilimas“, o japoniškai tai būtų agaru. Žodis keičiamas abiejose kalbose, kad atspindėtų, jog subjektas verčia objektą judėti aukštyn. Anglų kalba žodis pakeičiamas į „raise“, o japonų kalboje žodis tampa ageru.
Įvairios priežastinės formos gali rodyti priežasties ir pasekmės ryšio pobūdį. Pasirinkus priežastinio veiksmo žodį, galima spręsti, ar veiksmas atliktas tyčia, ar netyčia. Be to, žodžio pasirinkimas taip pat gali reikšti paveikto objekto ar asmens norą imtis veiksmų. Kai sakinyje vartojamas angliškas veiksmažodis „pagamintas“, jis dažnai signalizuoja apie tyčinį, nevalingą veiksmą, pavyzdžiui, „Aš priverčiau jį eiti pas gydytoją“.