Haiku yra poezijos forma, kilusi viduramžių Japonijoje, kur ji labai gerbiama. Jo pagrindinis formatas yra gana paprastas ir susideda iš 17 skiemenų nerimuojančio trijų eilučių eilėraščio, kurio pirmoje eilutėje yra penki, antroje – septyni, o trečioje – penkios. Haiku japonų kalba turi būti iš viso 17, kurie maždaug atitinka anglų kalbos skiemenis, tačiau turi tam tikrų skirtumų. Tai reiškia, kad 17 haiku iš viso negali sudaryti 17 skiemenų. Toks skiemenų išdėstymas anglų haiku yra vienintelė griežta taisyklė, nors haiku poetai dažnai laikosi ir daugelio kitų tradicinių taisyklių.
Ši japonų meno forma paprastai nagrinėja tam tikrą gamtos aspektą, ypač metų laikus ir bando sukelti skaitytojo tam tikrą jausmą ar emociją. Autorius dažnai bando sukurti tokią atmosferą ir priminti tam tikrą sezoną, jo neįvardydamas. Gyvūnai, gėlės, vabzdžiai, kraštovaizdžio elementai ir gamtos reiškiniai yra dažni haiku ir dažnai vaizduojami antropomorfiškai arba jiems suteikiama kokia nors žmogaus savybė ar emocija. Dauguma haiku yra parašyti paprastais žodžiais ir frazės struktūra.
Trys haiku eilutės dažnai skirstomos į dvi dalis, vadinamas fragmentu ir fraze. Fragmentas taip vadinamas, nes tai yra sakinio fragmentas, o frazė yra išsamesnė mintis. Fragmentas dažniausiai dedamas pirmoje arba trečioje eilutėje. Šis išdėstymas ir natūrali pauzė, atsirandanti tarp jų, kai eilėraštis skaitomas ar kalbamas, gali suteikti haiku daug jo charakterio. Trijų fragmentų haiku dažnai kritikuojamas kaip nepastovus, tačiau tai tik nuomonė, o taip sukonstruotas haiku jokiu būdu nėra techniškai neteisingas.
Japonų haiku dažnai naudojamas specialus žodis, vadinamas kireji, norint pabrėžti frazę ir fragmentą. Tai sukuria pauzę tarp dviejų dalių. Anglų haiku kartais vartojami skyrybos ženklai, pvz., brūkšnys ar kablelis, nors ši praktika nebemėgsta šiuolaikinių haiku poetų.
Poetai, kurie yra haiku meistrai, keliais žodžiais sugeba sukelti galingus jausmus ar vaizdinius, dažnai pasikliaudami žodžiais, primenančiais tam tikrą jutimą, ypač kvapus, vaizdus ir garsus. Palyginimas ir metafora dažnai naudojami ir haiku, subtiliai ir taupiai. Haiku retai būna daugiau nei viena panašuma ar metafora, o kai naudojamasi, subjektai paprastai yra simpatiški, o ne labai skirtingi. Tai reiškia, kad palyginimui nereikia daug vaizduotės ir kad vienas dalykas lengvai primena kitą.