Skirtingai nuo pereinamojo veiksmažodžio, netiesioginis veiksmažodis yra veiksmažodis, kuris nepriima tiesioginio ar netiesioginio objekto. Tai veiksmo veiksmažodis, bet nėra objekto, kuris veiksmą priimtų. Pavyzdžiui, sakinyje „Sally cried“ „verkė“ yra netiesioginis veiksmažodis, neturintis tiesioginio ar netiesioginio objekto, priimančio veiksmą. Kai kurie veiksmažodžiai, pvz., „bėgti“, „apsirengti“ ir „praustis“, gali veikti kaip netiesioginiai ir pereinamieji veiksmažodžiai. Tačiau jų sakiniai aiškiai parodo, kokie jie yra veiksmažodžiai.
Paprasta gudrybė norint nustatyti, ar veiksmažodis yra netiesioginis, ar pereinamasis veiksmažodis, yra išsiaiškinti, ar skaitytojas ar klausytojas, perskaitęs ar išgirdęs teiginį, gali paklausti apie tiesioginį ar netiesioginį objektą. Pavyzdžiui, jei kas nors išgirsta sakinį „Jonas bėgo“, tas asmuo gali paklausti: „Ką Jonas bėgo? Asmuo gali pasiteirauti apie objektą, kuriam taikomas veiksmas. Tačiau sakinyje „Jonas vadovavo verslui“ klausytojui yra aiškus veiksmą gaunantis objektas arba tai, ką Jonas paleido. Nors abu sakiniai baigti, vis tiek galima paklausti apie tiesioginį ar netiesioginį pirmojo sakinio objektą.
Papildomi netiesioginių veiksmažodžių pavyzdžiai yra „šiugždėjo“, „sumokėta“ ir „miegojo“. Sakinyje „Lapai šiugždėjo“ „šiuksėjo“ yra netiesioginis veiksmažodis. Jis neturi tiesioginio ar netiesioginio objekto, kuris imtų veiksmą. Skaitytojas ar klausytojas gali paklausti: „Ką čežėjo lapai? Taip pat sakiniuose „Aš sumokėjau“ ir „Tu miegojai“, „sumokėjau“ ir „miegojau“ yra netiesioginiai veiksmažodžiai, neatliekantys jokių veiksmų jokiems objektams.
Atkreipkite dėmesį, kad netiesioginiai veiksmažodžiai ne visada yra sakinio pabaigoje. Pavyzdžiui, sakinyje „Liusė žaidžia kiekvieną rytą“ „žaidžia“ yra netiesioginis veiksmažodis, bet jis nėra sakinio pabaigoje. Ta pati gudrybė taikoma ir netiesioginiams veiksmažodžiams, kurių nėra sakinio pabaigoje. Klausytojas, pasakęs: „Liusė groja kiekvieną rytą“, gali paklausti: „Ką Liusė groja? Liusė gali žaisti muzikos instrumentu ar stalo žaidimu arba tiesiog žaisti ir linksmintis kaip vaikai.
Priklausomai nuo to, kaip jie vartojami, kai kurie veiksmažodžiai gali būti netiesioginiai arba pereinamieji. „Groja“ yra netiesioginis veiksmažodis sakinyje „Liusė groja kiekvieną rytą“, tačiau sakinyje „Liusė kiekvieną rytą groja fleita“ „groja“ yra pereinamasis veiksmažodis. Pirmajame sakinyje skaitytojas ar klausytojas gali paklausti: „Ką vaidina Lucy? „Vaidinai“ nereikalauja tiesioginio ar netiesioginio objekto, todėl skaitytojas ar klausytojas nežino, ką vaidina Liusė, ar net ar vaidina ką nors konkretaus. Tačiau antrajame sakinyje skaitytojas ar klausytojas jau žino, ką Liusė groja kiekvieną rytą, ir tai yra fleita.