Kas yra „Flashback“?

Terminas „atsigręžimas“ vartojamas tiek mene, tiek psichologijoje, turintis labai skirtingas reikšmes. Literatūroje, filmuose ir televizijoje prisiminimai yra pertrauka nuo įprasto pasakojimo, kuriame veikėjai sugrąžinami laiku į įvykį, įvykusį prieš dabartinę pasakojimo datą. Psichologijoje prisiminimai yra ryškūs trauminių įvykių ar pasikartojančių haliucinacijų, patirtų kaip haliucinogeninių vaistų vartojimo pasekmė, prisiminimai.

Kalbant apie prisiminimus menuose, ši technika gali būti naudojama įvairiomis aplinkybėmis ir pavidalais. „Flashbacks“ naudojami siužetui užpildyti, daugiau informacijos apie veikėjus pateikti ir scenoms pateikti kitoje šviesoje. Ši technika, dar žinoma kaip analepsė, gali atskleisti naujus veikėjų ir įvykių ryšius. Prisiminimai taip pat gali supainioti ir sujaukti siužetą, pasodinti raudonąsias silkes, kurios suklaidins skaitytojus ar žiūrovus. „Flashback“ efektas ypač populiarus istorijose, kurios yra skirtos sudėtingiems žmonių grupių tyrinėjimams, kai skaitytojai ir žiūrovai yra įtraukiami į istorijos šerdį, o vėliau renkasi pagalbines detales prisiminimų pavidalu.

„Flashforwards“, kuriuose personažai perkeliami laiku, taip pat naudojami mene. Priklausomai nuo žanro, blykstė gali vaizduoti įvykius, kurie įvyks, arba įvykius, kurie gali įvykti, jei veikėjai nesiims veiksmų. Pavyzdžiui, garsusis Kalėdų vaiduoklis Kalėdų giesmėje dar ateis, piešia ryškų vaizdą apie tai, kas nutiks Ebenezerio Skrudžo ateityje, jei jis nepasitaisys.

Psichologijoje prisiminimai atsiranda žmonėms, patyrusiems trauminius įvykius, tokius kaip automobilių avarijos, karas ar intensyvus fizinis smurtas. Juos gali sukelti supanti aplinka arba jie gali atsirasti atsitiktinai. Žvilgsniai paprastai būna kartu su potrauminio streso sutrikimu (PTSD), ir jie gali būti varginantys ir varginantys. Vienintelis būdas susidoroti su prisiminimais yra įsitraukti į ilgalaikį terapijos planą, skirtą įvykiui išspręsti, ir padėti pacientui nustatyti ir pabandyti pašalinti veiksnius, galinčius paskatinti prisiminimus, pvz., garsius trenksmus, kurie trikdo karius.

Kai kuriems žmonėms, vartojusiems haliucinogeninius vaistus, gali atsirasti ir „flashback“ efektas, ypač jei jie tokius vaistus vartojo daug ilgą laiką. Šie asmenys gali patirti trumpalaikį haliucinogeninį poveikį, kai yra visiškai blaivūs, pavyzdžiui, klausos ar regos haliucinacijas. Tokio pobūdžio prisiminimai gali sukelti nerimą ir blaiviai priminti apie kažkieno praeitį.